Imbierinė gira
Imbieras mano virtuvėje būdavo itin retas svečias. Tol, kol sukirbėjo mintis, kad labai noriu ko nors gazuoto, bet ne pirktinio, natūraliai fermentuoto. Burokėlių, duonos gira buvo jau nebe lepinančio skonio, veikiau įprasto lietuviškam gomuriui. Todėl vieną pilką dieną prisėdau pašniukštinėti kitokių girų receptų ir aptikau tokį gėrį… Imbierinę girą su medumi ir citrinomis. Išbandžiau gaminti ne kartą, ir vis keisdama citrusinius vaisius – apelsinus, laimus, greipfrutus. Ir visgi likau prie citrinos, geltonos klasikos. Mano namuose gyvena pasiutusi mielė, gira įrūgsta per kelias dienas, anot kitų šaltinių, fermentacijai reikia 4-5 dienų.
Skonis užburs nuo pirmo gurkšnio, įpilkite stiklinaitę vaikams – tikrai nustebsite, su kokiu malonumu jie išgers šį limonadą. Nors limonadu giros vadinti gal ir nedera.
Gaminu trilitriame stiklainyje, girai pasiruošiu:
4 valg. šaukštus medaus;
2 citrinas;
1 imbiero šaknį (apie 150 g).
Į stiklainį sukrečiu medų, imbierą šaukšteliu nuskutu ir sutarkuoju smulkiausia įmanoma tarka, citrinas nulupu ir supjaustau nedideliais kubeliais. Visus ruošinius sudedu į tą patį stiklainį ir sklidinai užpilu šiltu vandeniu. Ilgu šaukštu maišau, kol medus ištirpsta, tuomet stiklainį dengiu plastikiniu dangteliu ir dedu į šiltą vietą. Gira įrūgusi, kai ant stiklainio šonų pradeda matytis maži burbuliukai. Tuomet girą nukošiu, supilstau į butelius, kartais dar įdedu ir razinų.
Girą, jei nesuvartosite iškart, reikia laikyti šaltai. Rūsyje ar šaldytuve. O ir gardesnė ji tada, kai šalta, aprasojanti stiklinę.
Susiję straipsniai
