Gydytojai įspėja: trumparegystė vis dažniau nustatoma net ikimokyklinukams

Kasdien didžiąją dalį laiko praleidžiame žiūrėdami į kompiuterio, planšetės ar išmaniojo telefono ekraną, o tai gali lemti akių išsausėjimą, prastėjantį regėjimą bei pažeidimus tinklainėje ir ragenoje. Akių gydytojai įspėja, kad, norint išvengti išmaniųjų įrenginių skleidžiamos mėlynos šviesos kenksmingo poveikio, reikėtų daugiau dėmesio skirti akių poilsiui bei pasirūpinti tinkamais akinių lęšiais.

Reklama

Buvimas lauke – būtinas

„Vaikai daug laiko praleidžia uždarose patalpose žaisdami kompiuteriu. Jų akys nuolat žiūri tik į arti esančius objektus, todėl joms tenka itin didelis krūvis. Ekranai spinduliuoja kenksmingą mėlyną šviesą, kuri gali sukelti akių įtampą, nuovargį, bloginti miego kokybę ir net paskatinti rimtas akių ligas. Jau dabar stebime neigiamas tendencijas: prieš 10 metų trumparegystė buvo nustatoma 6–7 klasės moksleiviams, o dabar net ikimokyklinio amžiaus vaikai vis dažniau susiduria su šia problema“, – tikina Šilutės „Optikos“ salono akių gydytoja Renata Steponkienė.

Pasak oftalmologės, tėvai, kurie savo mažamečiams vaikams per dažnai leidžia žaisti kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu, smarkiai rizikuoja.

„Dabartinė suaugusiųjų karta vis daugiau dirba biuruose su kompiuteriais, jų regėjimas prastėja, tad dauguma iš jų nešioja akinius. Tai reiškia, kad ir jų vaikai turi genetiškai silpnesnes akis, todėl ir jiems gresia trumparegystė, ypač jeigu mažyliai daug laiko žiūri į ekraną“, – sako R. Steponkienė.

Optikos „Pelėda“ akių gydytoja Rūta Ulickienė tikina, kad tiek trumparegystės progresavimą, tiek mėlynos šviesos daromą žalą akims gali sumažinti kuo dažnesnis buvimas gryname ore.

„Vaikai privalo bent 2 valandas per dieną praleisti lauke. Užtenka tiesiog pasivaikščioti. Savo pacientų tėveliams aš rekomenduoju, kad, jei vaikas nori žaisti kompiuteriu, tegul pažaidžia, tačiau tiek pat laiko, kiek praleido žiūrėdamas į ekraną, jis turėtų pabūti ir lauke“, – sako oftalmologė.

Ligos „jaunėja“

Kaip teigia gydytoja R. Steponkienė, kenksmingi mėlynos šviesos spinduliai gali sukelti akies uždegimus ir paskatinti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi.

„Ši liga lemia, kad centrinėje tinklainės vietoje atsiranda židinukai, kenkiantys regėjimui. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į objektą, esantį tiesiai prieš jį, žmogus mato iškraipytą vaizdą. Iki šiol tai buvo vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau kasmet ji vis labiau „jaunėja“, – sako oftalmologė.

Pasak R. Ulickienės, išmaniųjų įrenginių skleidžiama mėlyna šviesa gali lemti net lėtinio nuovargio sindromą.

„Mėlyna šviesa per akių receptorius veikia hipofizę, kuri reguliuoja miego ritmą. Todėl tuos, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, dažnai kamuoja miego sutrikimai. Neišsimiegojęs žmogus rytais būna apsnūdęs, krenta jo darbingumas, išsivysto net lėtinis nuovargis“, – aiškina R. Ulickienė.

Sulaiko pavojingą mėlyną šviesą

Pasak gydytojos, tiems žmonėms, kurių darbas yra neatsiejamas nuo kompiuterio, rekomenduojama akis apsaugoti specialiais akinių lęšiais, kurie mažina kenksmingą mėlynos šviesos poveikį, mažina ekrano blizgesį ir gerina regėjimo kokybę.

Kaip tikina individualizuotų akinių lęšių gamintojo „Baltic Optical Dimension“ pardavimų vadovas Tautvydas Monkeliūnas, specialūs „Blue420“ lęšiai gali sulaikyti net 95 proc. į akis patenkančios pavojingos mėlynos šviesos.

„Lęšiai yra padaryti iš specialios medžiagos, blokuojančios UV spindulius bei žalingos mėlynos šviesos patekimą į akis. Tai leidžia išvengti akių įtampos, perštėjimo, sausumo jausmo ir sumažina įvairių akių ligų rizikas“, – teigia T. Monkeliūnas.

Anot oftalmologės R. Steponkienės, nuo mėlynos šviesos apsaugantys lęšiai be dioptrijų prevenciškai rekomenduojami ir tiems žmonėms, kurių regėjimas geras, tačiau nuolatinis darbas žiūrint į ekraną sukelia akių nuovargį ir sausumo jausmą.

Svarbu leisti akims pailsėti

Akių gydytojos tvirtina, kad, dirbant su kompiuteriu, patartina išsiugdyti įprotį kelis kartus per dieną leisti akims pailsėti ir nepamiršti jų mankštos.

„Rekomenduočiau kas valandą daryti bent 10 minučių pertraukėles. Svarbu kiek įmanoma dažniau žiūrėti į tolį, pavyzdžiui, pro langą ar tiesiog kelioms minutėms išeiti į balkoną. Taip pat vertėtų kasdien daryti akims skirtus pratimus, kurie mažina įtampą, gerina regėjimą bei stiprina akių raumenis“, – sako R. Steponkienė.