Gydymo įstaigos nebankrutuos?
Gydymo įstaigų vadovai muša pavojaus varpais - ligoninės esą jau stovi ant bankroto slenksčio.
"Visur krizė jau baigiasi, o sveikatos apsaugos sistemoje - tik gilėja", - piktinasi medikai. Teigiama, jog pirmąjį šių metų pusmetį 70 proc. šalies gydymo įstaigų baigė nuostolingai, o likusios vos suduria galą su galu.
Tuo metu Ligonių kasos gesina aistras: nė vienai įstaigai bankrotas negresia, nes jų įsiskolinimai neviršija turimo turto vertės.
Rytoj Seimo Sveikatos reikalų komitetas skubos tvarka analizuos susidariusią sunkią asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinę padėtį, bus aptartas ir ateinančių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas.
Dirba nuostolingai
Klaipėdos savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį iš 9 uostamiesčio viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų nenuostolingai užbaigė tik trys: Medicininės slaugos ligoninė, Stomatologijos poliklinika ir Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras.
Tačiau ir šios įstaigos dideliais pelnais toli gražu pasigirti negali.
"Didžiausias vienos įstaigos finansinis "pliusas" - 1 700 litų, o didžiausias "minusas" - 3 milijonai litų. Tačiau padėtis nėra labai jau tragiška. Negirdėjau dar, kad kas nors atleidinėtų darbuotojus ar mažintų algas. Vasarą dėl atostogų meto natūraliai sumažėja įstaigų pajamos, ir iki metų pabaigos nedideli "minusai" išsilygina. Tačiau, palyginus su pernai metais, sveikatos priežiūros įstaigoms šiemet teko nemenkų finansinių išbandymų: sumažinta paslaugų balo vertė, dėl padidinto minimalaus atlyginimo teko rasti lėšų iš vidinių rezervų kvalifikuoto personalo algų padidinimui, pirminės sveikatos priežiūros grandis neteko daug pajamų, iš pacientų sąrašų išbraukus nedraustus asmenis", - kalbėjo Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
Ragindama sveikatos priežiūros įstaigas taupyti finansinius resursus, Sveikatos apsaugos ministerija šį mėnesį išplatino savivaldybėms rekomendacinio pobūdžio taupymo priemonių planą.
Jame be kita ko siūlomos, švelniai tariant, medikus ir pacientus galinčios šokiruoti priemonės, jeigu jos būtų įvestos. Pavyzdžiui, įvesti simbolinį 1 lito mokestį gyventojams, įsigyjantiems vaistų receptą, uždaryti ar prie kitos įstaigos prijungti mažesnę ligoninę ar polikliniką.
Gydymas brangsta
"Iki 89 centų sumažinta paslaugų balo vertė visoms gydymo įstaigoms smogė skaudžiai. Mūsų ligoninė negavo numatytų 4 milijonų litų. Tuo tarpu viskas brangsta: elektra, šildymas, maistas. Niekas nieko veltui neduoda - lendame į skolas. Stengiamės taupyti, ko galime atsisakyti - neperkame, bet juk viskam yra ribos", - "Vakarų ekspresui" sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.
Ligoninės vadovas piktinosi kalbomis, jog esą gydymo įstaigos galėtų labiau taupyti, pavyzdžiui, trumpinti paciento gulėjimo laiką.
"Raginti taupyti kiekvienas gali, bet kaip tai padaryti realiai? Ligos sunkėja, sergančių žmonių daugėja, o pats gydymas, technologijos brangsta. Tai išeina taip, jog reikia taupyti žmonių kokybiško gydymo sąskaita? Varyti iš ligoninės, nors žmogus turi rimtų sveikatos bėdų? Tikrai taip nesielgsime, gydysime savaitę, dvi, mėnesį ar ilgiau - tiek, kiek reikia. Už pacientų gydymą iš ligonių kasos mes gauname tam tikrą sutartinę sumą, ne mažiau ir ne daugiau, todėl gulėjimo trukmė įtakos išlaidoms neturi. Suteikiame ir daug virškvotinių paslaugų, ir dienos chirurgijos poreikis didžiulis, tačiau paslaugos neatlyginamos", - teigė R. Sakalauskas.
Daugiau gydo, mažiau uždirba
Panaši finansinė situacija ir mažesnėse rajoninėse ligoninėse. Pasak Gargždų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojos medicinai Virginijos Ruškienės, ligoninė dėl sumažinto balo vertės šiemet negavo apie 300 tūkst. litų.
"Pernai metais ligoninei buvo nesumokėta ir už dienos chirurgijos virš kvotų suteiktas paslaugas - iš viso apie 150 tūkst. litų. Mes sistemingai mažiname stacionaro gydymo paslaugų spektrą, o plečiame ambulatorinę grandį, dienos chirurgiją, nes ir poreikis yra didžiulis, ir politika tokia, ir sutaupyti lėšų galima. Nuolat buvo kalama, kad prioritetas - dienos chirurgijai. O kai sukuri šią paslaugą, imi ją teikti, ligonių kasos ima ir nebemoka, jei tų paslaugų daugiau teikiama. Šioje srityje juk nieko "neprirašysi", nes paslauga registruojama pagal faktą - pacientai ateina ne ko kito, o operuotis įvairių odos darinių ir kt. Juk dėl savo žmonių stengiamės, kad gydymas būtų prieinamesnis, kokybiškesnis. Labiausiai ir piktina tas balaganas, kuomet nėra tęstinės sveikatos politikos, viskas virsta aukštyn kojomis. Daugiau dirbi, stengiesi, o lieki kaltas ", - kalbėjo V. Ruškienė.
Informacija
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šalies universitetinės ligoninės per pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė beveik 11 mln. litų nuostolių, respublikinės ligoninės - 21,6 mln. litų, regiono ligoninės - 5 mln. litų, rajono ligoninės - 7 mln. litų, rajoninės poliklinikos - 4,5 mln. litų nuostolių. Pirmojo šių metų pusmečio bendras viešųjų gydymo įstaigų finansinės veiklos rezultatas - 79,3 mln. litų nuostolis. Tuo tarpu, VLK duomenimis, dauguma privačių gydymo įstaigų pirmąjį šių metų pusmetį dirbo nenuostolingai.
Tačiau VLK tvirtina, jog nė vienai viešajai šalies gydymo įstaigai negresia bankrotas, nes jų įsiskolinimai neviršija turimo turto vertės, nėra ir kitų galimo bankroto požymių, nepaisant to, jog kai kuriose iš jų finansinė situacija yra išties sudėtinga ir įtempta. VLK išplatino pranešimą, kuriame tikinama, jog viešųjų gydymo įstaigų veikla finansuojama viešaisiais finansais, todėl joms bankrotas negresia. Taigi, esą nė viena ligoninė ar poliklinika nebus uždarytos, o dirbs kaip dirbusios.
Teigiama, jog siekiant užtikrinti pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas - neišvengiamas. 2012 m. iš rezervo fondo buvo paimta daugiau kaip 300 mln. litų.
Jolanta Beniušytė
Susiję straipsniai
