Trečiadienis, 2024.10.09
Reklama

Vyrų krizės nebekelia juoko, moterų smurtas – nuostabos

www.lrt.lt | 2014-01-20 11:15:38

Vyrai patiria daugiau konfliktų su aplinka negu moterys, o pirmas toks konfliktas kyla dar motinos įsčiose. Taip teigia Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Arūnas Kuras. Tačiau, anot jo, aiškiausia krizė pirmąkart vyrą ištinka, kai jis ima permąstyti savo gyvenimą.

Stresas
Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės nuotr.

„Pats pirmas vyro konfliktas būna įsčiose, t. y., kad jis – vyras, o jo mama – moteris. Tačiau galbūt aiškiausiai mes pamatome tą krizę, kai žmogus staiga pradeda revizuoti savo gyvenimą ir galvoti, kad galbūt jis gyvenime darė ne tai, ką norėjo arba privalėjo daryti“, – sako A. Kuras.

Pokyčiai – į gerąją pusę

Šalyje daugėja vyrų krizių centrų. Neseniai tokie centrai veikė tik Vilniuje ir Kaune, dabar jie atidaryti ir Šiauliuose, Utenoje bei Marijampolėje.

Vyrų krizių ir informacijos centras Vilniuje vyrams atviras jau nuo 2001 metų. Jo steigėjas ir konsultantas Algirdas Meškauskas sako, kad per 13 metų požiūris į vyriškumo problematiką ir vyrų krizes kiek pasikeitė – jos  nebekelia juoko.

„Jei pats pavadinimas tais laikais sukeldavo juoką, tai dabar normaliai kalbame ir aiškinamės. Pastebimas žmonių plūstelėjimas ieškoti pagalbos, konsultuotis yra didesnis, taigi pokyčiai – į gerąją pusę“, – mano A. Meškauskas.

Tačiau psichologas A. Kuras sako, kad vis dėlto jie nėra tokie ryškūs – krizių vyrai esą vis dar „neturi“. „Jei paskaitoje auditorijos paklausiu, kas turi krizių, beveik visos moterys pakelia rankas, vyras – vienas kitas“, – pasakoja A. Kuras.

Anot jo, daug įtakos tam turi ir tai, kad į psichologą visuomenėje dar žvelgiama su abejonėmis – vyrai nenori kreiptis į specialistą, argumentuodami, kad yra psichiškai sveiki, todėl jiems esą nereikia psichologo pagalbos. Tačiau, A. Kuro žodžiais, psichiškai sveikiems žmonėms psichologas gali padėti daug labiau nei sergantiems.

Vyrauja senas supratimas

Pasak psichologo A. Kuro, vyras savo gyvenime pereina keletą labai sudėtingų etapų, o vyro pažeidžiamumas prasideda nuo pat jo buvimo įsčiose.

„Vyras patiria daugiau konfliktų su aplinka negu moteris. Pats pirmas vyro konfliktas būna įsčiose, t. y., kad jis – vyras, o jo mama – moteris. Tačiau galbūt aiškiausiai mes pamatome tą krizę, kai žmogus staiga pradeda revizuoti savo gyvenimą ir galvoti, kad galbūt jis gyvenime darė ne tai, ką norėjo ar privalėjo daryti“, – sako A. Kuras. Jo teigimu, šis amžius yra apie 50–60 metų.

Anot A. Meškausko, šios revizijos – dažnos tarp jų centro klientų, tačiau, konsultanto pastebėjimu, dėl tokių minčių į centrą kreipiasi vis jaunesni vyrai. Jie esą anksčiau pajunta, kad negali realizuoti pasąmonėje glūdinčių modelių, kuriuos perėmė galbūt iš tėvo ar senelio.

„Vyrauja senas supratimas, kad vyras turi būti stiprus, turtingas, uždirbti daug pinigų, vyras turi neturėti krizių ir pan. Tačiau moterų organizacijos, kovojančios už lygias teises, taip pat įneša tam tikros spalvos į vyro identifikaciją, ji artėja prie moters identifikacijos. Tas vaidmens nepastovumas, kad vienoje situacijoje vyras vienaip įsivaizduojamas, kitoje – kitaip, išmuša vyrą iš vėžių, jis nežino, į ką orientuotis“, – aiškina A. Kuras.

Smurtas būdingas visiems

Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria vyrai, pašnekovų teigimu, yra smurtas šeimoje. A. Kuras sako, kad vyrų krizių centrai ir šiuo atveju gali padėti vyrams – tiek nukentėjusiems nuo smurto, tiek smurtautojams.

„Tiek vienu, tiek kitu atveju aš dedu lygybės ženklą. Nei vieni, nei kiti nemoka bendrauti – tiek smurtautojai, tiek aukos. Ir tas nemokėjimas bendrauti sukelia smurtą. Arba nemokėjimas bendrauti tą smurtą išprovokavo. Bet juk išprovokavo ne tuščioje vietoje, o konfliktinėje situacijoje“,  – teigia A. Kuras.

Savo ruožtu A. Meškauskas priduria, kad į smurtą nereikėtų žiūrėti stereotipiškai. Pasak specialisto, yra galbūt net didesnė dalis vyrų, kurie nepakelia rankos nei prieš kitą žmogų, nei prieš savo artimuosius.

„Tie atvejai, kai vyras patyrė smurtą, nieko neturėtų stebinti. Smurtas yra būdingas visiems – tiek moterims, tiek vyrams, net vaikams. Mes esame tokios visuomenės atstovai, kuri yra pertekusi smurto. Todėl nieko nuostabaus, kad vyrai tampa aukomis“, – pastebi A. Meškauskas.

Jis primena, kad smurto formų yra daug – ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas. O pastarasis dažnai būna nepastebimas, žmonės jį rečiau atpažįsta savo atžvilgiu, ir ypač retai, kai patys jį taiko kitų atžvilgiu.

„Bet kančia ir pasekmės yra didelės, ir tos šeimos nėra laimingos. Iš tikrųjų pagalba tais atvejais yra reikalinga. Žmonės, kurie konsultuojasi, su ta problema susiduria labai dažnai. Galima sakyti, kad tai yra dažnesnė smurto forma“, – tvirtina A. Meškauskas.

Tikras vyras kreipiasi pagalbos

Dažnai manoma, kad kreiptis pagalbos, kai jos reikia, nėra vyriška, tačiau Vyrų krizių ir informacijos centro Vilniuje steigėjas su tuo nesutinka. „Būtent vyriška yra ieškoti sprendimo būdų, ieškoti išeities, o ne viską skandinti taurelėje ar manyti, kad jei pats viską sugadinai, pats pataisysi. Ne, tai nėra paprasta“, – pabrėžia A. Meškauskas.

A. Kuras taip pat vyrus ragina nepabijoti pasikalbėti su konsultantu, jei juos slegia kokios nors problemos. Psichologo teigimu, tą pačią funkciją, kurią anksčiau atlikdavo kunigai, šiandien atlieka kompetentingesni specialistai: „Psichologai-konsultantai tai atlieka geriau, nei seniau atlikdavo kunigai, nes psichologai neprimeta savo valios klientams“.

Tačiau A. Kuras akcentuoja, kad į konsultacijas vyrams nereikėtų žiūrėti kaip į panacėją ir manyti, kad, vos pasipasakojus specialistui, pagerės. „Vis dėlto, jei nori padėti sau, turi ir padėti sau. Psichologas yra tik įrankis, tik instrumentas. Kaip su kastuvu gali iškasti duobę ir pasodinti medelį arba kam nors trinktelti per galvą, taip ir pats savo elgesiu sau gali ir padėti, ir pakenkti“, – įsitikinęs jis.

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
32 mln. eurų iš PSDF rezervo – svarbiems vaistams finansuoti
Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarė pritarti 31,9 mln. eurų skyrimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (P...
Nemaloniausias menopauzė simptomas – šlapimo nelaikymas
Maždaug nuo 45-erių moterys gali pradėti jausti vienokius ar kitokius nemalonius simptomus, menstruacijų ciklas vėl išsi...
Daugiau nei 1000 paskambinusiųjų numeriu 1819 patikėjo, kad gali mesti rūkyti
Nacionalinė metimo rūkyti telefoninė linija 1819, oficialiai pradėjusi veikti šių metų vasario mėnesį, sulaukė jau daugi...
Ginekologinės problemos dažnai nepastebimos, o delsimas gali lemti rimtas ligas
„Neturiu laiko", „Praeis", „Jaučiuosi įprastai", – tai tik kelios frazės, kuriomi...
Naujas vertinimas apie Černobylio avarijos pasekmes: labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuva
Černobylio avarija įvyko prieš 38 metus, tačiau iki šiol neturėjome įrodymais pagrįsto avarijos pasekmių Lietuvai įverti...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų