Dygstantys dantukai – blogas kūdikio miegas. Ar tai tiesa?

Dantukų dygimas dažnai laikinai pablogina naktinį vaiko miegą, tačiau šie pokyčiai paprastai trunka ne ilgiau kaip savaitę. Svarbiausia – stebėti vaiko būklę, taikyti švelnias pagalbos priemones ir, jei reikia, pasitarti su gydytoju. Ilgalaikiai miego sutrikimai dažniausiai susiję nebe su dygimu, o su įpročiais ar kitomis priežastimis. Kokybiškas miegas ne tik padeda vaikui lengviau išgyventi šį etapą, bet ir svarbus jo bendrai bei burnos sveikatai. Patarimais dalinasi odontologė Lijana Linkevičiūtė ir miego specialistė Sigita Žilinskienė.

Reklama

Kiek trunka dantukų dygimo sukelti miego trikdžiai ir kaip juos atpažinti?

Vieno dantuko dygimo simptomai dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Jei simptomai tęsiasi ilgiau, verta pagalvoti apie kitas galimas priežastis. Dažniausi požymiai, kad vaikutis gali patirti dygimo diskomfortą:

- Patinusios, paraudusios dantenos

- Padidėjęs seilėtekis

- Noras kramtyti daiktus

- Dirglumas, irzlumas

- Dažnesni naktiniai prabudimai

- Sumažėjęs apetitas

- Kartais – lengva temperatūra

Dantukų dygimo laikotarpiu dauguma kūdikių ir mažų vaikų patiria trumpalaikį diskomfortą, kuris gali pasireikšti dažnesniu prabudimu naktį, neramumu, verksmingumu ir sunkesniu užmigimu. Dantenos tampa jautrios, patinusios, vaikas nori kramtyti įvairius daiktus, gali sumažėti apetitas, o naktį diskomfortas dažnai sustiprėja, todėl miegas tampa fragmentiškesnis. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visiems vaikams šis procesas sukelia stiprius miego sutrikimus, o kai kuriems simptomai būna minimalūs.

Liaukimės kaltinti dantukus!

S. Žilinskienė pastebi, kad dantukai per dažnai tampa patogiu paaiškinimu, kai miegas nesiklosto. Remiantis tyrimais, net 78 % tėvų mano, jog dažni prabudimai naktį yra dantukų kaltė, nors realybėje jie dažnai kyla dėl netinkamų miego įpročių ar netvarkingo dienos ritmo.

Jei prabudimai trunka ilgiau nei savaitę ir dygimo ženklų akivaizdžiai nesimato – ieškokime tikrųjų priežasčių. „Net 98 % mano klientų šeimų, kurios padėjo savo vaikui išmokti savarankiškai užmigti, dantukų dygimo laikotarpį pragyveno visai ramiai – be naktinių dramų. Prabudimai, jei ir būdavo, buvo trumpi ir savaime praeinantys,“ – teigia Sigita.

Ką rodo tyrimai apie miegą dantukų dygimo laikotarpiu?

Įdomu tai, kad 2025 m. atliktas tyrimas su 849 kūdikiais parodė, jog nors daugiau nei pusė tėvų įsitikinę, kad dantukai trikdo miegą, objektyvūs miego matavimai nerodė reikšmingo skirtumo tarp dygimo ir nedygimo naktų. Tai reiškia, kad miego kokybė dažnai kinta dėl kitų veiksnių, o ne dėl dantukų.

Dar vienas tyrimas, analizuodamas net 19 422 vaiko dienas ir 475 dantų išdygimus, atskleidė, kad net ir dažniausi simptomai – kandžiojimas, seilėtekis ar dirglumas – pasireiškė ne daugiau kaip 35 % atvejų. Tai reiškia, kad dauguma vaikų dantukus išgyvena be stipraus diskomforto ar miego trikdžių.

Ką tai reiškia?

Šie tyrimai patvirtina tai, ką daugelis miego specialistų pastebi kasdienėje praktikoje: dantukų dygimas retai būna pagrindinė ilgalaikių miego sutrikimų priežastis. Dažniau problemos kyla dėl netinkamų miego įpročių, nenuoseklios rutinos ar kitų vystymosi etapų, tokių kaip miego regresijos.

Rekomendacijos tėvams:

- Stebėkite bendrą vaiko elgesį. Jei vaikas dienos metu yra linksmas ir aktyvus, o miego problemos pasireiškia tik naktį, tikėtina, kad priežastis nėra dantukai.

- Laikykitės nuoseklios miego rutinos. Aiški ir pastovi vakaro rutina padeda vaikui jaustis saugiai ir lengviau užmigti.

- Skatinkite savarankišką užmigimą. Mokykite vaiką užmigti be papildomos pagalbos, kad jis galėtų pats nusiraminti prabudęs naktį.

- Konsultuokitės su specialistais. Jei miego problemos tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, verta pasitarti su miego specialistu, kuris padės nustatyti tikrąsias priežastis ir pasiūlys tinkamus sprendimus.

L. Linkevičiūtė pabrėžia, kad dantukų dygimas gali paveikti kūdikio miegą, tačiau šis poveikis trumpalaikis – apie 3–7 dienas. Jei miego bėdos trunka ilgiau, reiktų vertinti miego higieną, vakaro rutiną, pratinimo būdus.

S. Žilinskienė papildo: „Dažnai miego mokymų antrą savaitę vaikučiui pradeda dygti dantukai. Kodėl? Pradėjus geriau miegoti, normalizuojasi hormonai, sustiprėja imunitetas ir aktyvuojasi natūralūs vystymosi procesai, tarp jų – ir dantukų dygimas.“

Kada reikėtų kreiptis į gydytojus, o kada – į miego specialistą?

Pasak gyd. L. Linkevičiūtės, jei prabudimai tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, o vaikas tampa labai dirglus, karščiuoja ar atsiranda bėrimų – reikalinga gydytojo apžiūra.

Tuo tarpu S. Žilinskienė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į miego asociacijas: „Jei vaikutis užmiega tik maitinamas, sūpuojamas ar laikant rankose – didelė tikimybė, kad prabudimai yra susiję su tuo, kaip jis užmiega. Tokiu atveju svarbiau yra aiški rutina, nuoseklumas ir savarankiško užmigimo įgūdžių stiprinimas. Geliai ar kramtukai gali padėti, jei dantenos tikrai jautrios, tačiau jie neturėtų būti vienintelis sprendimas ieškant ilgalaikio miego pagerėjimo.“

Kokybiško miego nauda – ne tik nuotaikai, bet ir dantukams

Kokybiškas miegas stiprina imuninę sistemą, reguliuoja seilės gamybą, kas ypač svarbu dantų sveikatai. Gerai miegantis vaikutis lengviau pakelia dygimo diskomfortą, greičiau nusiramina, rečiau verkia.

Taigi dantukų dygimas gali sujaukti naktis, bet ne jis kaltas, kai miegas nesiklosto mėnesiais. Tokiu atveju verta ieškoti giluminių priežasčių ir sprendimų, kurie padės visai šeimai miegoti ramiai.