Graikiniai riešutai – atminčiai pagerinti(1)

Graikiniai riešutai nuo seno žinomi dėl savo teigiamų savybių širdžiai. Didelis omega-3 riebiųjų rūgščių kiekis gerokai sumažina aritmijų riziką, „blogojo“ cholesterolio kiekį, netgi gali padėti sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą.

Reklama

„Širdžiai draugiškas riešutas“, - pasakysime. Tačiau Kalifornijos universitete (JAV) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog liaupsės šiam riešutui vien nauda širdžiai nesibaigia. Maistinių medžiagų turtingas riešutas gali pagerinti ir kognityvines funkcijas. Ko gero, ne veltui šio riešuto forma panaši į žmogaus smegenis.

Tiesą sakant, tai pirmasis tyrimas, kuris pasitelkia daugybę duomenų bei informacijos apie žmonių mitybą per pastaruosius dvidešimt metų ir nagrinėja graikinių riešutų naudą mūsų kognityvinėms funkcijoms, itin svarbiam smegenų darbui.

Atkreiptas dėmesys į 20 ir daugiau metų turinčius asmenis, jų maisto racioną ir sveikatą. Nustatyta štai kas: nesvarbu, koks žmogaus amžius, lytis, rasė, kiti faktoriai - jei žmogus į savo mitybą bent kelis kartus per savaitę ar kasdien įtraukia nedidelę saujelę graikinių riešutų, kognityvinio pobūdžio testus jis atlieka daug geriau nei tie asmenys, kurie graikinių riešutų nevalgo.

Ką konkrečiau turėjo omenyje mokslininkai, tirdami kognityvines funkcijas? Pavyzdžiui, atmintį. Ne paslaptis, kad atmintis bėgant laikui silpnėja, o šiuolaikiniame pasaulyje, pilname įtampos ir skubėjimo, net palyginus jauno amžiaus žmogus jau gali pradėti skųstis atminties sutrikimais. Atminties sutrikimai trukdo mūsų kasdieninei veiklai, kartais net priverčia pasijusti mus bejėgius ar nusivylusius savimi.

Beje, prieš šį tyrimą buvo atliktas tyrimas su laboratorijos gyvūnėliais. Laboratorinio tyrimo metu paaiškėjo, kad kasdieninė graikinių riešutų porcija laboratorijos pelytėms padėjo išvengti senatvinių neurodegeneracinių ligų, kaip Parkinsono ar Alzheimerio ligos.

Taigi mokslininkai džiūgauja, jog laboratorinius tyrimus su gyvūnėliais buvo galima pagrįsti tyrimais, kuriuose dalyvavo žmonės, ir dar kartą įrodyti šio riešuto naudą.

Tyrimo organizatoriai pasistengė nuraminti ir tuos, kurie baiminasi dėl didelio riebalų ir kalorijų kiekio graikiniuose riešutuose. Pirmiausia, riešutuose esantys riebalai – „gerieji“ riebalai, kurie ir suteikia riešutams nemažai sveikatai naudingų savybių.

Antra, kai kalbame apie kasdienę riešutų porciją, tai nereiškia, kad reiktų riešutus valgyti pilnomis saujomis. Užtektų nedidelės saujelės, apie 20 g šių riešutų, kad gautume pakankamai nemažą omega-3 riebiųjų rūgščių, folatų, antioksidantų, vitamino E, melatonino dozę.

Taigi gardinkime šiais riešutais salotas, varškę, jogurtą ar mažą saujelę suvalgykime vietoj kokio mažiau sveikatai naudingo užkandžio.

Šaltinis:

Arab L, Ang A. A cross sectional study of the association between walnut consumption and cognitive function among adultus populations represented in NHANES. The Journal of Nutrition, Health & Aging. 2014.