Ketvirtadienis, 2024.04.25
Reklama

Glaukoma: kaip išsaugoti akių šviesą?(1)

Genovaitė Privedienė | 2011-03-16 23:51:39

Kiekvienų metų kovą minima Pasaulinė glaukomos diena – tarsi priminimas, kad išsaugoti regėjimo šviesą galime tik deramai rūpindamiesi savo akimis. Apie glaukomą – vieną dažniausių apakimo priežasčių – ir jos gydymą papasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės 1-ojo akių ligų skyriaus vedėja Virginija Vazbienė.

„Glaukoma yra viena iš pavojingiausių akių ligų, kuria sergama esant per dideliam spaudimui akies viduje. Statistikos duomenimis, apie 10-15 proc. aklųjų išsivysčiusiose šalyse yra apakę dėl glaukomos. Didesnis pavojus susirgti šia akių liga yra 70-80 metų amžiaus žmonėms, nors liga jaunėja ir jau nuo 40 metų žmogus kas trejus metus turėtų dėl jos pasitikrinti “, - papasakojo jau 20 metų uostamiestyje akis gydanti V. Vazbienė.

Gydytoja oftalmologė Virginija Vazbienė. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kokie mechanizmai vyksta akyje, kai ima didėti akispūdis?

Akies viduje yra skysčių, plaunančių akies vidų. Jie gaminami krumplyne, patenka į akies kameras ir nuteka  iš akies per ragenos ir rainelės kampe esantį audinį trabekulas. Pusiausvyra tarp akies skysčių gamybos ir nutekėjimo lemia normalų akispūdį ir normalų akies funkcionavimą. Sutrikus tai pusiausvyrai  pakyla spaudimas akies viduje ir atsiranda glaukoma.

Sveikos akies spaudimas gali būti 10-21 mmHg, nors įvairiems asmenims jis gali skirtis. Per parą akispūdis keičiasi, tačiau tie svyravimai neturėtų būti per dideli.

Beje, akispūdžio pokyčiai nėra susiję su arteriniu spaudimu.

Kodėl pakyla spaudimas akies viduje? Ir kas vyksta jam pakilus?

Gali būti dvi priežastys – arba skysčių gaminama per daug ir jie nebespėja nutekėti, arba skysčių gaminama normaliai, bet sutrinka nutekėjimas. Gali būti abi priežastys, bet  dažniausia - skysčių pagaminama normaliai, bet kažkur užsikemša „drenažiukas“. Dažniausiai  užsikiša dėl amžiaus  - sklerotinių procesų, randėjimo.

Pakilus spaudimui dirginamas akies regimasis nervas, kuris yra tarsi laidas  tarp kompiuterio ir jo ekrano, mat  visa  matoma vaizdinė informacija regos nervu sklinda į smegenis, ten paverčiama vaizdu.  Dirginamas akies regimasis nervas  pažeidžiamas, palengva atrofuojasi bei žūva. Sutrikus  informacijos patekimui į smegenis, žmogus netenka regėjimo.

Kas gali turėti įtakos glaukomai atsirasti?

Priežasčių  gali būti įvairių, bet, kiek mokslininkai šią ligą betirtų, jos nėra iki galo aiškios.

Glaukomos vystymuisi įtakos turi paveldimumas. Asmenys, kurių  šeimoje kas nors sirgo ar serga šia liga,  turėtų atkreipti dėmesį. Jiems tikimybė susirgti yra didesnė.

Paspartinti glaukomos vystymąsi gali cukrinis diabetas, hipertenzija.  Įtakos gali turėti ir trumparegystė, traumos, uždegimai, kai kurie vaistai -  kortikosteroidai, antidepresantai. Šie asmenys dėl glaukomos turėtų pasitikrinti dažniau.

Ar glaukoma klastinga?

Ligonis ilgą laiką gali neįtarti, kad serga glaukoma, kadangi  regėjimo aštrumas pradžioje lieka nepakitęs, žmogus nejaučia akispūdžio padidėjimo.

Regėjimas prarandamas palaipsniui, ir žmogus adaptuojasi. Pradžioje netenkama periferinio matymo, vėliau pažeidžiamas ir centrinis.

Todėl dažnai būna, kad žmogus atvyksta pas akių ligų gydytoją, kai liga jau  trečios stadijos (ketvirtoji stadija – kai regėjimas jau prarastas).   Geriausia būtų, kad žmogus kreiptųsi dar 1 ar 2 stadijos.  Deja, šeimos gydytojai retai siunčia žmones pasitikrinti.

Gal žmogus gali pats diagnozuotis sau glaukomą?

Akispūdžio tikrinimas
Akispūdžio tikrinimas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Normaliai matantis žmogus stovėdamas gatvėje ir žiūrėdamas tiesiai prieš save  mato ir šonuose judančias mašinas. Glaukoma sergantis, jei liga toli pažengusi, žiūri kaip pro vamzdelį, nelygu kiek yra susiaurėjęs akiplotis. Kartais žmogus pats pajunta, kad akiplotis siaurėja, kad ima blogiau matyti.

Šios ligos diagnostika ir gydymas žengia į priekį, ir laiku diagnozavus ligą žmogus miršta gerai matantis. Todėl ankstyva profilaktinė diagnostika yra labai svarbi.

Kaip žmogus reaguoja sužinojęs, kad serga glaukoma? Kaip jis gydomas?

Pirmiausia žmogus, sužinojęs glaukomos diagnozę, sutrinka, pyksta ant gydytojo ir savęs, jam baisu. Bet paskui jis susitaiko. Nereikia bijoti nei pykti - ši liga tikrai gydoma.

Jei žmogui skirtas konservatyvus gydymas – būtina vaistus lašintis reguliariai, kaip nurodė gydytojas, nes būtina palaikyti normalų akių spaudimą. Reikia ir reguliariai tikrintis. Jei gydant vaistais akispūdis vis tiek kyla, vaistai nebepadeda, žmogui siūloma lazerinė arba chirurginė operacija.

Lazerinė terapija – lyg tarpinė grandis tarp chirurgijos ir konservatyvaus gydymo. Bet gydant šiuo būdu pagerėja tik kuriam laikui. Be to , manoma, jog lazerinės terapijos sunkiau daromos chirurginės operacijos. Tačiau ši terapija labai gelbsti, kai dėl kitų ligų ar kitų priežasčių žmogui atlikti chirurginės operacijos negalima.

Operacijos metu padaromos kelios skylutės skysčiui nutekėti. Jos filtruoja skysčio perteklių, taip reguliuodamos akispūdį. Per metus ligoninėje padarome 50-60 chirurginių operacijų dėl glaukomos. Jų mažėja, nes atsirado daug efektyvių vaistų, kuriais gydomi ligoniai.

Ar net chirurginė operacija nepadeda sugrąžinti regėjimo, jei jis pablogėjo ar išnyko dėl glaukomos?

Ne, po operacijos regėjimas nepagerėja, susiaurėjusio akipločio praplatinti nebegalime. Mes galime tik sustabdyti progresavimą.

Žmonės dažnai painioja kataraktą su glaukoma ir dažnai po glaukomos operacijos labai nusivilia, kad regėjimas nepagerėjo, o šalia palatoje gulintis žmogus po kataraktos operacijos – lęšiuko pakeitimo – džiūgauja, nes pradėjo geriau matyti.  Pirmasis  mano, kad  operacija nepasisekė. Tačiau taip nėra.

Po operacijos pacientas penkias dienas stebimas,  paskui išleidžiamas namo ir mėnesį stebimas ambulatoriškai.

Ar daug šių operacijų padarote?

Per metus ligoninėje padarome 50-60 operacijų. Jų mažėja, nes atsirado daug efektyvių vaistų, kuriais gydomi ligoniai.

Ačiū už interviu.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Erkinio encefalito vakcina jau nupirkta: nemokamai skiepytis bus galima nuo rugsėjo
Ligonių kasos gera žinia pasitiko Europos imunizacijos savaitę – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos m...
Ligonių kasos: gydymo įstaigose nustatytų pažeidimų nemažėja
Pernai teritorinių ligonių kasų (TLK) ekspertų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad gydymo įstaigos iš Privalomojo sv...
Priešpienis –  svarbus raktas į vaikų sveikatą
Priešpienis, kurį mūsų kūdikiai gauna pirmomis gyvenimo valandomis, yra tikras imuniteto šaltinis. Jame gausu natūralių...
Kokie maisto papildai gali būti naudingi artėjant šiltajam sezonui?
Šiltasis metų laikas neabejotinai džiugina visus su saule ir šiluma, tačiau su šiais malonumais ateina ir nauji iššūkiai...
Anksti nustatytas imunodeficitas – išgelbėtos gyvybės
Naujagimiams atliekamas imunodeficito tyrimas galėtų vieniems vaikams išgelbėti gyvybę, kitiems – anksti skirti gy...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų