Gimdymo skatinimas sukakus terminui gali sumažinti perinatalinį mirtingumą

Perinatalinis mirtingumas – rodiklis, kurį sudaro negyvi gimę ir per pirmąsias septynias paras mirę naujagimiai (nuo 22 nėštumo savaičių ir 500 g svorio) skaičiuojant 1000 gimdymų. Jis reikšmingas ne vien statistikai. Mažas perinatalinis mirtingumas iliustruoja motinos ir vaiko priežiūros valstybėje kokybę. Viena dažniausių indikacijų gimdymo sužadinimui (indukcijai) yra pernešiotas,  t. y. daugiau nei 41 nėštumo savaitės nėštumas, siekiant sumažinti perinatalinį mirtingumą. Daug  retesnė aktyvi gimdymo taktika sukakus gimdymo terminui.

Sužadinus gimdymą – mirčių mažiau

Pirmą kartą Anglijoje buvo vykdoma klinikinė studija, kurios metu analizuojama, ar pasirinktinė gimdymo indukcija sukakus nėštumo terminui (37-40 nėštumo savaitę), t. y. nesant medicininių indikacijų, gali sumažinti perinatalinį mirtingumą, ar tai nepadidina cezario pjūvio operacijų skaičiaus.

Buvo pristatyta retrospektyvinė kohortinė studija, kurios metu išanalizuota daugiau nei 1,2 mln. gimdymų, vykusių 1981- 2001 metais, medicininė dokumentacija.

Sužadinus gimdymą 40 nėštumo savaitę perinatalinės mirtys sudarė 0,08 proc. (37 iš 44 746 pacienčių), o tarp pacienčių, kurioms gimdymas prasidėjo natūraliai, perinatalinių mirčių skaičius buvo didesnis ir sudarė 0,18 proc. (627 iš 350 643 pacienčių). 8 proc. indukuotų gimdymų vyko perinataliniuose centruose, tuo tarpu natūraliai gimdančios čia sudarė 7, 3 proc. Vykdant duomenų analizę buvo atsižvelgta į gimdyvių amžių, socialinę padėtį, gimdymų skaičių, naujagimio svorį, laikotarpį, kuriuo vyko gimdymas ir kt.

Buvo nustatyta, kad sukakus gimdymo terminui: 37, 38, 39 nėštumo savaitėmis, moterys sėkmingai pagimdė pačios. Rezultatai nepriklausė nuo to, ar gimdymas buvo sužadintas, ar ne. Tačiau sužadinus gimdymą 40, o ypač 41 nėštumo savaitę, jis dažniau pasibaigdavo cezario pjūvio operacija. Rezultatai varijavo priklausomai nuo amžiaus, gimdymų skaičiaus, socialinės padėties ir kt.

Mokslininkai apskaičiavo, kad iš 1040 moterų, pasirinkus gimdymo indukciją 40 nėštumo savaitę, užkertamas kelias vienai perinatalinei mirčiai. Tačiau  pažymima, kad šio rezultato galima pasiekti 7 kartus dažniau hospitalizuojant moteris gimdymui į perinatalinius centrus.

Tokiu būdu, studijos rezultatai parodė, kad gimdymo skatinimą galima pasirinkti ne tik pernešioto nėštumo atveju. Sužadinus gimdymą sukakus jo terminui, pasiekiami taip pat geri rezultatai: sumažinamas perinatalinis mirtingumas, nepadidinama rizika cezario pjūvio operacijai.

Geriausia – savaiminis gimdymo prasidėjimas

Klaipėdos universitetinės ligoninės Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Vytautas Rauba paaiškino, jog klausimas, ar skatinti gimdymą sukakus terminui, sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į tai, kas būtų geriausia gimdyvei ir kūdikiui kiekvienu konkrečiu atveju.

„Mes visada pabrėžiame, kad natūralus gimdymo prasidėjimas yra geriausias“, - sakė jis.

V. Rauba atkreipė dėmesį į tai, kad Pasaulinė sveikatos organizacija statistiniu metodu yra sudariusi perinatalinių mirčių ir nėštumo trukmės kreivę. Ji rodo, kad nuo 24 nėštumo savaitės, kai mirtingumas siekia bemaž 100 proc., artėjant prie 40-os savaitės mirtingumas mažėja. Mažiausias perinatalinis mirtingumas būna suėjus 39-40 savaičių, o po to ima didėti.

„Ta nėštumo trukmė - 40 savaičių -  išvesta statistiškai. Prieš 100 metų išvis nežinota, kiek trunka nėštumas. Echoskopų nebuvo, kada pastojo – moterys nežinojo. Nuspręsta remtis paskutinių mėnesinių paskutine diena. Bet skaičiuoti nuo paskutinių mėnesinių nėra tikslu, nes paprastai pastojama ciklo viduryje. Aritmetinis statistinis vidurkis parodė, kad tai 40 savaičių.  Bet konkrečiai moteriai nėštumas gali trukti ir 38, ir 41 savaitę. Visuotinai priimta, kad po 41savaitės rizika vaisiui  pradeda didėti, todėl vadovaujamasi nuostata, - jei duomenys vieni su kitais nesikerta, - kad nėštumas neturi trukti ilgiau kaip 41 savaitę ir tris dienas“, - pasakojo specialistas.

Pats gimdymo sužadinimas, anot akušerio ginekologo,  turi pliusų ir minusų.  Minusai susiję su tuo, kad gimdos kaklelis gali būti nepasiruošęs atsidaryti.

„50-ia proc. gimdymui vadovauja mama, 50 proc. – vaikas, jo gaminami hormonai. Tie hormonai labai keičiasi: vieną dieną kaklelis dar nepasiruošęs, o kitą dieną jau hormonų  pakanka. Jei gimdymo takai nepasiruošę, o sužadinamas gimdymas, jis gali ilgiau trukti, gali tekti daryti cezario operaciją“, - aiškino gydytojas.

Nors palankiau esą gimdyti proceso neskatinant, tai kartais užima daugiau laiko, o nėščiajai ir jos giminėms kainuoja nervų.

Ar atsižvelgiama į jų norą, kad gimdymas būtų paskatintas arba atvirkščiai – laukiama, kol prasidės savaiminis gimdymas? „Suderiname su moterimi, kaip ji nusiteikusi. Jei, pavyzdžiui, vaiko būklė gera, galima palaukti“, - sakė pokalbininkas.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Lara C. Pullen, PhD , „Elective Labor Induction at Term May Reduce Perinatal Death“, BMJ. Published online May 10, 2012.