Gera nuotaika sustiprina skiepo veiksmingumą

Sakoma, kad visos ligos nuo nervų, tačiau mokslininkai iš tiesų pataria nesinervinti ir būti laimingiems – dėl to net gripo vakcina bus veiksmingesnė.

Reklama

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų (pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo). Pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, – skiepai. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai, o ypač rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Nauja studija, publikuota žurnale „Brain, Behavior and Immunity“, atskleidė, kad vyresni žmonės, kurie vakcinacijos nuo gripo metu buvo geros nuotaikos, įgijo stipresnį imunitetą.

Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos vykdė tyrimą, įtraukusį 138 žmones, kurių amžius buvo nuo 65-erių iki 85-erių metų. Jie 2014-2015 metais buvo paskiepyti nuo gripo. Naudodamiesi pripažintomis skalėmis tyrėjai savaitę prieš skiepijimą ir po jo fiksavo duomenis apie dalyvių nuotaiką, patiriamo streso lygį, išgyvenamas negatyvias emocijas, miego režimo laikymąsi, mitybą ir kita, siekdami įvertinti fizinę ir psichologinę tiriamųjų būklę. Praėjus 4 ir 16 savaičių po vakcinacijos buvo atlikti kraujo tyrimai ir vertintas imuninės sistemos atsakas į skiepą.

Pastebėta, kad asmenims, kurie skiepijant buvo geros nuotaikos, susidarė daugiau antikūnų, kovojančių su gripo virusu (šiuo atveju H1N1). Kiti surinkti duomenys apie asmenų fizinę ar psichologinę būklę neturėjo įtakos gautam rezultatui.

Žinoma, mokslininkai neturėjo galimybės ištirti visų skiepo veiksmingumui įtakos galinčių turėti veiksnių, tyrimas nepagrindžia priežasties ir pasekmės ryšio. „Daug faktorių gali nulemti vakcinos efektyvumą, o dauguma iš jų nepriklauso nuo žmogaus, pavyzdžiui, amžius, gretutinės ligos. Mes neneigiame šių veiksnių, tačiau, atrodo, jog tai, kaip žmogus jaučiasi vakcinacijos dieną, irgi yra svarbu“, – komentavo tyrimo autoriai portale nytimes.com.