Gauti sanatoriją vaikui – kaip užkopti į Everestą(1)

Jei išsikeltumėte sau užduotį išsiaiškinti, kas šiuo metu Lietuvoje yra labiausiai mulkinamas – reikėtų atsigręžti į sergančių vaikų tėvelius. Net po širdies operacijų vaikams sunku gauti reabilitacinį gydymą sanatorijoje; vaikas, sergantis cerebriniu paralyžiumi, tik įsikišus vaiko teisių globos tarnyboms sulaukia sanatorinio gydymo po dvejų metų pertraukos. Tai tik kelios istorijos, kurios tapo matomos portalo VLMEDICINA.LT žurnalistams. Daugelio vaikų tėvai nusprendžia, kad jie neturi pinigų kyšiams, arba susidūrę su nuolatiniu „ne“ galiausiai nuleidžia rankas. Reabilitologai sanatorinio gydymo neskiria, o vaikų sanatorijose – apie 30 proc. tuščių lovų. Tuo tarpu Valstybinės ligonių kasos atstovai žurnalistams tvirtina, kad pinigų vaikų sanatoriniam gydymui yra ir bus skiriama tiek, kiek reikės. Kas ką mulkina ir kodėl kvailio vietoje šitoje situacijoje lieka tėvai?

Reklama

Tik nemokamas biuletenis

VLMEDICINA.LT sulaukė laiško iš Ukmergėje gyvenančio Egidijaus. Jis rašė: „Mano vaikui (9 m.) buvo daryta širdies operacija, mama slaugė jį 14 dienų. Iš ligoninės išrašė, kai po operacijos buvo praėjusios 6 dienos, komplikacijų nebuvo, jį išleido prieš tai pasiūlę sanatoriją Druskininkuose. Prieš sutikdama mama sužinojo, jog slaugantis asmuo turi susimokėti už savo vietą. Ten būnant ir vaiką slaugant prašoksta tos 14 dienų su nedarbingumo lapeliu ir automatiškai išrašomas vadinamasis baltas biuletenis, kitaip sakant, nemokamas. Už kokius pinigus gyventi šeimoje, jeigu tu moki valstybei už visas socialines garantijas, o jie negali sumokėti už buvimą su vaiku sanatorijoje? Nesutikome dėl sanatorijos, mama grįžo su sūnumi namo, prabėgo tos mūsų 14 dienų, už kurias mokėjo mamai nedarbingumą. Prisistatėme pas šeimos gydytoją, ji mus nusiuntė pas vaikų širdies gydytoją, ta gydytoja - į komisiją dėl grupės ir t.t. Mums pasakė, kad vaikas dar nuo mokslų atleistas mėnesiui (apie pusantro), pas jį ateis speciali pedagogė, o mamai uždaroma slauga, nebent jai primygtinai prašant išduodamas nemokamas biuletenis. Ar jie mano, kad 9 metų vaikas pakankamai suaugęs būti namuose vienas po širdies operacijos?  O dar tas nemokamas biuletenis – iš ko gyventi?“

Vėliau vyras pridūrė, kad jiems nebuvo siūloma vadinamoji dienos reabilitacija, kai vaikas vedamas į procedūras vietinėje poliklinikoje. Jiems nebuvo pasakyta, kokių reabilitacinių procedūrų reikia vaikui.

„Viskas priklauso nuo ligos“

Situaciją paprašėme pakomentuoti Vilniaus sanatorijos „Pušyno kelias“ gydytoją reabilitologę Danutą Kropic.

„Viskas priklauso nuo ligos, dėl ko vaikas gavo nedarbingumo lapelį, tada bus aišku, ar mama turi teisę gauti nedarbingumo lapelį jo sanatorinio gydymo periodui. Jei vaiko liga įeina į sąrašą sunkių ligų, mama turi gauti išmokas už nedarbingumo lapelį, kuris pratęsiamas ir sanatoriniam gydymui. Jei kalba eina apie neįgalumą, vadinasi, liga yra sunki. Po operacinio gydymo priklauso stacionarinis gydymas. Kai vaikas gydomas stacionare iki 18 metų, jeigu ta liga įeina į patvirtintą sąrašą sunkių ligų, mama gauna nedarbingumo lapelį. Nedarbingumo lapelis mamai bus tęsiamas tiek laiko, kiek vaikas gauna reabilitaciją, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. Jei gauna ilgiau kaip 120 dienų, tada prasideda kalba apie neįgalumo nustatymą. Žinant tikslią diagnozę, galima būtų pažiūrėti, ar ta būklė įtraukta į sunkių ligų sąrašą. Manau, kad širdies operacija turėtų būti tame sąraše (T82 būklė). Yra įsakymas B50 dėl siuntimo į reabilitaciją ir mes juo vadovaudamiesi siunčiam vaikus sanatoriniam gydymui. Ten numatytas dienų skaičius, reabilitacijos rūšis (reabilitacija 2, 3 arba ambulatorinė reabilitacija), būna išimtys, jei yra ligonio būklę sunkinančios aplinkybės, gal, pavyzdžiui, operacijos eiga buvo sunki ar yra kokių komplikacijų. Tada sprendžia gydytojų konsiliumas. Ne prie visų ligų yra reikalingas lydintis asmuo reabilitacijoje. Vaikai iki 8 metų dažniausiai važiuoja su lydinčiu asmeniu, nuo 8 metų gali vykti į sanatoriją savarankiškai“.

Jei yra žmogaus nepasitenkinimas, jei jis jaučiasi negavęs jam reikiamos paslaugos, kokius šios situacijos sprendimo kelius mato gydytoja reabilitologė?

„Manau, reikia kreiptis į daktarą, kuris davė siuntimą pas reabilitologą. Jis turi skirti pirmąjį reabilitacijos etapą, kuris atliekamas poliklinikoje. Po pirmojo reabilitacijos etapo dar kartą įvertinama būklė ir nusprendžiama, ar reikalinga tęsti reabilitaciją. Iš ligoninės dažniausiai važiuojama į stacionarinę reabilitaciją, nors tikriausiai jis pirmąją reabilitaciją turėjo gauti dar ligoninėje“.

Jei yra sunki liga, tai lydintis asmuo gali būti ir iki 16 metų, jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas net iki 120 dienų. Tuomet ir biuletenis išduodamas, ir kompensuojamas jo gyvenimas reabilitacijoje. Siunčiantis gydytojas, reabilitologas sprendžia, ar reikalingas lydintis asmuo, įvertinęs vaiko būklę, amžių ir kitus dalykus.

Jeigu vaiko susirgimas priskiriamas ne prie sunkių ligų, tada mama negauna nedarbingumo lapelio, nors vaikui reabilitacija ir skiriama.

„Tai labai apsunkina reabilitaciją ir tėvai dažnai jos atsisako, nes reikia vienam iš tėvų imti atostogas ar išeiti nemokamų atostogų. Tėvai visaip suka galvas, prašo močiučių, bet samdyti ką nors, kad vežiotų vaiką į reabilitaciją – tai irgi ne išeitis“, - sako gydytoja reabilitologė.

Problemų nėra

„Ligonių kasų specialistų gyventojai dažnai teiraujasi, ar gali tėvai su savo vaiku vykti į reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas. Tokią teisę turi vaikai iki 8 metų – į medicininės reabilitacijos įstaigas jie gali vykti lydimi slaugančio asmens. Vyresni nei 8 metų vaikai galėtų vykti ne vieni, jei turi negalią arba taip nustatė gydytojų konsultacinė komisija. Tokiais atvejais iš PSDF yra apmokamos ir vaiką slaugančio žmogaus, t.y. mamos, tėčio ar kito artimo šeimos nario, nakvynės ir maitinimo išlaidos.

Vaikams suteiktų reabilitacijos paslaugų skaičius 2014 metų I pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lieka stabilus. VLK duomenimis, per šį laikotarpį vaikams suteikta apie 9300 minėtų paslaugų, o reabilitacijos įstaigoms už jas sumokėta daugiau nei 12,3 mln. litų.

Šiemet medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti iš PSDF biudžeto iš viso skirta beveik 135 mln. litų, iš kurių ne mažiau kaip 20 proc. tenka vaikams teikiamoms paslaugoms apmokėti“, - rašė Sveikatos apsaugos ministerija dar liepos pabaigos pranešime spaudai.

Cerebrinis paralyžius – ne priežastis gauti sanatoriją?

Dvylikametis Tomukas iš Širvintų praėjus dvejų metų pertraukai patenka į Vilniaus sanatorijos „Pušyno kelias“ Vaikų reabilitacijos skyrių. Tomuką atvežusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Ramunė Vidmantienė sako, jog berniukas yra iš socialiai sunkiai besiverčiančios šeimos. Jis gimė su cerebrinio paralyžiaus diagnoze, kurį laiką jo sveikata labai rūpinosi močiutė. Deja, jai mirus, Tomuko reabilitaciniu gydymu teko rūpintis socialiniams darbuotojams.

„Labai suglumome, kai pradėjus tvarkyti dokumentus sanatoriniam gydymui kartu su šeimos gydytoja išgirdau, kad Tomui neva nepriklauso sanatorinis gydymas. Dar buvo pasakyta, kad vaikas buvo sanatorijoje, bet jam nepagerėjo, kam jam iš viso tokiam sanatorija? Tomas prieš kelis metus gydėsi sanatorijoje „Pušyno kelias“, tad susisiekiau su sanatorijos vadovybe, norėdama sužinoti, kas gi ten per įstatymas, kuris nenumato sergančiajam cerebriniu paralyžiumi gauti bent kartą per metus reabilitacinio gydymo. Čia man pasakė, kad tokią diagnozę turintiems vaikams reabilitacija priklauso net kelis kartus per metus“, - pasakojo R. Vidmantienė.

Specialistė nenuleido rankų ir gynė Tomuko teisę gauti jam reikiamą gydymą. Galiausiai vaikas pateko į sanatoriją. Tačiau kodėl vietinės gydymo įstaigos specialistai teigia, kad vaikui reabilitacija nepriklauso, kad ji jam nepadeda? Net ir neturint medicininio išsilavinimo nesunku suprasti, kad jeigu vaikas sanatoriją gauna kas dveji metai, tai kaip ji gali padėti? Tai jau vadinama prasta ligos kontrole.

„Sutinku, kad taip neturi būti. Mes kelsim klausimą savivaldybės lygiu ir aptarsim tą situaciją. Matau tuos vaikus, kuriuos mes lankome. Suprantu, kad jiems reikia sanatorijos – jie dažnai būna su odos alergijomis, nuolat kosėja, nori galų gale pailsėti nuo savo aplinkos. Reabilitacijos vaikams iš tokių šeimų labai reikia. Asocialių šeimų vaikai dėl savo tėvų socialinio statuso neturėtų negauti jiems priklausančio gydymo“, - sako R. Vidmantienė.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai pavaldus Širvintų rajonas per pirmus 8 šių metų mėnesius panaudojo tik 30 proc. vaikų reabilitacijai skirtų lėšų.

Sprendimas – kelti triukšmą

Valstybinės ligonių kasos atstovės vienam radijo interviu tikino, kad kvotų vaikų sanatoriniam gydymui nėra. Ir jeigu gydytojas neduoda siuntimo reabilitaciniam gydymui, reikia skambinti tiesiai į ligonių kasas. Poliklinikos vadovai „ne spaudai“ sako, kad yra kvotos.

Precedento, kad mama iš ligonių kasų gautų raštišką atsakymą, jog sanatorijos jos vaikas negaus dėl pasibaigusių kvotų, – nėra.

„Paprastai kokia aktyvesnė mama ar tėtis, nuėję į ligonių kasas ir sukėlę triukšmą, gauna kas jiems priklauso. Niekas nenori to triukšmo. Tačiau mes turime tokią keistą „telefoninę teisę“, kai telefonu gydytojai gauna įsakymus neskirti daugiau reabilitacijų. Gydytojams būna aiškiai pasakyta taupyti pinigus ir nesiuntinėti. Gydančiam gydytojui tada belieka sakyti, kad sanatorijose nėra vietų. O ką jis gali pasakyti, kad ligonių kasos pinigų neduoda? Tėveliai paskambina mums klausdami, ar tikrai nėra vietų – sakome, yra. Ir taip buvo jau ne kartą. Štai koks detektyvas“, - sako sanatorijos „Pušyno kelias“ Vaikų skyriaus vadovas Alvydas Akstinavičius.

Atrodo, kad tėčiui iš Ukmergės belieka pasiūlyti... sukelti triukšmą vietinėje poliklinikoje, paskui ligoninėje, tada dar vietinėje ligonių kasoje. Tik kad jau po laiko... Vaikas jam reikalingo reabilitacinio gydymo sanatorijoje taip ir negavo.

Ar labai brangu gydyti vaiką reabilitacijoje? Valstybė vadinamąją stacionarią sanatoriją skiria 18, 22 arba 24 dienoms. Sveikatą grąžinantis gydymas 18 dienų kainuoja 88, 90 Lt. Viena para (maitinimas, gydytojo konsultacija, procedūros); reabilitacija – 127, 04 Lt vienai parai; palaikomoji reabilitacija 96, 26 Lt (ji vyksta stacionare, dažniausiai tokios reikia cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams). Lydinčiam asmeniui moka daugiau nei 28 litus (lova, pusryčiai). Ambulatorinė reabilitacija (poliklinikoje) kainuoja 58, 44 Lt.

Sutaupyti pinigai neša dividendus... kažkam

Pasak sanatorijos „Pušyno kelias“ Vaikų skyriaus direktoriaus, įvertinus praeitus metus, matyti, jog 30 proc. galimybių nepanaudota.

„Skaičiuojama, kad reikėtų panaudoti apie 90 proc. tų stacionarių lovų. Druskininkuose yra apie 200 lovų, „Pušyno kelyje“ - per 100. Šiuo metu tiek nepanaudojama. Kiek teko domėtis, šiuo metu visi vaikų reabilitacijų stacionarai yra apkrauti tik iki 50 proc. Ką tai reiškia? Vaikai gauna nevisavertį gydymą. Po kiek laiko vaikas grįš pas gydytoją su tom pačiom problemom. Kiekvienas ligos atsinaujinimas tik gilina ligą, ji virsta lėtine ir ilgainiui lėtinės ligos veda link neįgalumo“, - svarsto vaikų sanatorijos direktorius A. Akstinavičius.

Akivaizdu, kad toks nepagydymas iki galo kažkam gal ir naudingas, nors to viešai pasakyti ir negali. Tėvams tenka papildomai mokėti už vaistus, procedūras. Anot A. Akstinavičiaus, ne paslaptis, kad iš to lobsta farmacinės kompanijos.

„Negaliu pamiršti tų dviejų ligonių kasų atstovių pasisakymų radijo laidoje, kur jos tikino, kad pinigų vaikų reabilitacijai visada bus. Ministrė, reikia pripažinti, dirba vaikų labui, dėka jos įsikišimo prieš kelis metus atsirado kažkur dingę pinigai vaikų reabilitacijai, šiemet rugsėjo mėnesį ji taip pat tikino, kad vaikų reabilitacijai lėšos nebus taupomos. Ministrės pozicija aiški ir teisinga, bet gal tuomet jai kažkas pagalius į ratus kaišioja? Iš teritorinės ligonių kasos „sugedęs telefonas“ skelbia, kad pinigų nėra. Atstovės viešai pareiškia, kad pinigų yra ir bus. Kas kur kažko iki galo nepasako ir nepadaro? O gal specialiai daro? Prisiminkime tą skandalingą istoriją su 760 milijonų, ligonių kasų padėtų į banką neva uždirbti dividendams. Pinigų poreikis tuomet irgi buvo didžiulis, verkė visos gydymo įstaigos. Niekas man negali atsakyti į klausimą, kur ir kam buvo panaudoti dividendai. O kas galėtų paneigti, kad kažkas privačiai pasišildė iš tų dividendų? Kas galėtų paneigti, kad tas „sugedęs telefonas“ tarnauja kažkieno interesams? Jeigu pinigų yra, tai kodėl jie nenaudojami pagal paskirtį?“ – klausė A. Akstinavičius.

Pirmą šių metų pusmetį buvo apie 2 milijonai neišnaudotų pinigų vaikų reabilitacijai. Trijų teritorinių ligonių kasų duomenimis, Kauno reabilitacijoms buvo skiriama 560 000, sausio mėnesį panaudota tik 46 000 litų. Nepanaudota net 10 proc. Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, 171 proc. lėšų vaikų reabilitacijai buvo išnaudota liepos mėnesį ir 173 proc. rugpjūtį. Per du mėnesius beveik dvigubai pereikvotos lėšos.

„Buvo paaiškinta, kad tėvai labai spaudė, patys važiuodavo į pajūrį ir išsimušdavo. Kaip tie tėvai išsimušinėja? Žmonės kalba, kad reikia duoti šeimos gydytojui kyšį. Palangoje yra apie 200 vietų, ta sanatorija nepasidarys guminė iki 500 vietų. Kiek kyšių beduotum, sanatorija neišsipūs. Kitas argumentas – daug išnaudota ambulatorinei reabilitacijai. Neatrodo, kad poliklinikos būtų prikimštos vaikų, atliekančių reabilitacijas. Kodėl ligonių kasos čia nesukontroliavo pinigų srautų?“, - klausia A. Akstinavičius.

„Sugedęs telefonas“ sako, kad iki metų pabaigos vaikų reabilitacijai pinigų nebus skiriama ir vaikai visai nebus siunčiami reabilitaciniam gydymui. Kas mėnesį iš vienos didelės sostinės poliklinikos į sanatoriją „Pušyno kelias“ atsiunčiama apie 30 vaikų, šiemet rugsėjo mėnesį buvo tik 3.

„Po mūsų pakalbėjimų galim sulaukti patikrinimų. Jei surandi laiko išsakyti savo nuomonę ir poziciją – sulauki sankcijų. Bet jei vaikams numatyta gauti sanatoriją, jie turi ją gauti“, - ryžtingai kalbėjo sanatorijos „Pušyno kelias“ Vaikų skyriaus vadovas A. Akstinavičius.

Kova už vaikų sveikatą tęsiasi, kol kas laimi aršesni tėvai, kartais Vaiko teisių gynėjai. Tačiau dažniausiai laimi „sugedusio telefono“ šalininkai, kurie „taupo“ mūsų pinigus. Taupo, kad jie virstų jų pinigais?..