Gąsdinimas nesveiku maistu – nauja mada
Šiuo metu visuomenėje netyla kalbos apie nesveiką, net pavojingą sveikatai maistą, jo priedus. Esą mūsų senoliai maitinosi tobulai ir gyveno ilgai. Tad kartais tikrai sunku susigaudyti, kas tiesa, o kas ne, ir išsirinkti tinkamų maisto produktų. Apie tai, ar iš tiesų nebeturime natūralaus maisto ir ar reikia bijoti šių dienų „siaubo“ – E grupės maisto priedų, kalbamės su gydytoja dietologe Aušra Jauniškyte.
– Kodėl šiame modernių technologijų amžiuje žmonės nebesugeba pasigaminti gero, natūralaus maisto, o linkę vartoti tai, kas greitai pagaminama, bet yra ne visada geriausios kokybės?
– Žmonės niekada nesimaitino tobulai. Iki XX a. vidurio didžiausia problema buvo visaverčio maisto stoka. Žmonės valgė bet ką, tiksliau – tai, ką turėjo. Galėjo net visą dieną valgyti vienodą maistą, pavyzdžiui, vien duoną. Kartais žiniasklaidoje pasirodo teiginių, kad anksčiau žmonės maitinosi kur kas sveikiau. Deja, tai nėra tiesa. Ir sergama buvo gana dažnai.
Tikėtina, kad onkologinių ligų pasitaikydavo rečiau, bet anksčiau gyvenimo trukmė buvo trumpesnė, liga nespėdavo išsivystyti. O ir ligų diagnostika buvo kur kas prastesnė. Visaverčio maisto stoka ir dėl jo atsiradusios ligos buvo labai paplitusios.
Nuo XX a. pradžios žmonių mityba pradėjo gerėti, atsirado žinių apie maistines medžiagas, jų reikšmę. Dėl to pradėjo populiarėti įvairios dietos. Dabar gyvename pertekliaus laikais, kai maisto yra daugiau nei reikia, galime laisvai rinktis, kaip maitintis. Paradoksalu, bet visaverčio maisto stokos problema aktuali ir šiais laikais. Žmonės vis vien valgo nepakankamai įvairų maistą, todėl vienų medžiagų gauna daugiau nei reikėtų, o kitų – per mažai. Šiais laikais maiste trūksta mikroelementų, maistinių skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių.
– Gal todėl populiarūs įvairūs maisto papildai, dietos, maisto netoleravimo testai ir kitos priemonės, pamirštant įsiklausyti į tai, ko nori mūsų organizmas?
– Nepamirškime, kad, be maisto, yra ir valgytojas. Gerti pieną yra sveika, bet jei žmogaus organizmas jo netoleruoja, tai tikrai nėra gerai. Riešutai – puikus produktas, bet tik nealergiškam jiems žmogui. Tačiau nuomonė, kad jei ko nors noriu, vadinasi, tos medžiagos trūksta organizmui, nėra teisinga. Jei organizmui ko nors trūksta, jis sugeba pasisavinti daugiau tos medžiagos iš maisto, bet tikrai nemoka pasakyti, ko nori valgyti. Jei žmogus kurį laiką labai nori vieno produkto ar jų grupės (pvz., saldumynų), tai susiję su netinkama mityba, bet ne taip tiesiogiai. Alkis gali pasireikšti skirtingai, todėl tam tikro maisto norėjimas yra viena alkio apraiškų. Na, o šiandien propaguojamo maisto netoleravimo testo nepripažįsta nė viena medicinos draugija jokioje šalyje, nes nėra nei logiško paaiškinimo, nei įrodymų, kad jis naudingas. Svarbiau šokiruoti visuomenę, kartais net nesvarbu remtis įrodymais, pateikiant informaciją.
– O ką manote apie ekologiškų produktų madą?
– Apklausos rodo, jog dauguma žmonių mano, kad ekologiški produktai yra geresni, sveikesni ir naudingesni sveikatai. Deja, tyrimai, atlikti lyginant ekologiškų ir įprastų, neekologiškų, produktų poveikį sveikatai, parodė visai ką kita – tiek vienų, tiek kitų poveikis sveikatai yra toks pat. 2010 m. buvo paskelbta sisteminė apžvalga, kurioje apibendrinti per pastaruosius 50 metų (o tai tikrai nemažas laikotarpis) atlikti
tyrimai, kai buvo tirtas ekologiškų produktų poveikis sveikatai. Apibendrinta daugiau kaip 98 tūkstančiai tyrimų ir buvo lyginami ekologiški bei įprasti produktai. Tikrai retai kada apžvelgiama tiek daug tyrimų. Autoriai padarė išvadą, kad ekologiški produktai nėra nei geresni, nei naudingesni, nei turi daugiau įtakos sveikatai nei įprasti neekologiški. Taip pat nustatyta, kad ekologiški produktai biologine verte (t. y. vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiu) nesiskiria nuo neekologiškų.
– Šių dienų „siaubas“ yra E – maisto priedai. Kilus visuotiniam ažiotažui, staiga visos dešros, sūriai, net majonezas imti gaminti be E, ir tai itin pabrėžiama etiketėse. Bet ar išties produktuose neliko maisto priedų ir ar pagrįstai jų taip bijome?
– Turbūt sutiksite, kad sudėtinga šiais laikais pagaminti maisto produktą be priedų. Maisto priedų yra daug ir įvairių, bet gąsdinama visais. Retas kuris susimąsto, kad mums įprasta valgomoji druska taip pat pavojinga, gal net pavojingesnė nei natrio glutamatas. Druska yra viena arterinės hipertenzijos priežasčių. Ši liga labai paplitusi, o Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didelis. Naujausiose JAV mitybos rekomendacijose, paskelbtose 2011 metų vasario mėnesį, natrio kiekį maiste rekomenduojama dar labiau sumažinti – nuo anksčiau rekomenduotų 2300 mg iki 1500 mg.
Be abejo, maistas ir mityba yra labai svarbūs sveikatai. Maždaug 50 procentų sveikatos lemia žmogaus mityba. Kiti svarbūs veiksniai yra genetika (o to mes kol kas negalime pakeisti), aplinkos tarša, žalingi įpročiai. Problemų dėl netinkamos mitybos atsiranda ne iškart, gali praeiti keleri metai (pvz., geležies stokai atsirasti), kartais net dešimtmečiai.
– Bet juk yra teigiama, kad sveika mityba apsaugo nuo visų ligų?
– Kartais mitybos reikšmė sveikatai pervertinama. Sveika mityba tikrai neapsaugo nuo visų ligų, tuo labiau jų neišgydo. Pavyzdžiui, tinkama mityba gali apsaugoti nuo nutukimo ir antro tipo cukrinio diabeto, net jei yra genetinis polinkis sirgti šia liga. Bet yra nedidelis procentas žmonių, kurie vis vien suserga antro tipo cukriniu diabetu, nors yra nenutukę ir sveikai maitinasi.
Sveika mityba negali nei apsaugoti, nei išgydyti tokių sunkių ligų kaip išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, sustabdyti žmogaus senėjimo, apsaugoti nuo apsigimimų. Netinkama dieta neretai sukelia priešingą nei tikimasi poveikį – žmogus gali susirgti. Pavyzdžiui, gali išsivystyti valgymo sutrikimų (nervinė anoreksija, nervinė bulimija, persivalgymas). Viena nutukimo priežasčių yra dieta, ypač jei jos laikytis pradedama anksti – paauglystėje. Suprantama, šiandien tikrai sunku susigaudyti tokioje galybėje skirtingos informacijos apie mitybą. Protingiausia būtų vadovautis moksliniais įrodymais pagrįsta informacija.
– Dėkoju už įdomų pokalbį.
Kalbėjosi Janina Tilvikaitė
Susiję straipsniai
