Antradienis, 2024.04.16
Reklama

Galva viena – skausmo priežasčių daug: kaip juos atpažinti ir numalšinti

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2019-01-29 13:31:14

Aštrus, maudžiantis, spaudžiantis, pulsuojantis, migreninis – tai tik keli žodžiai, kuriais apibūdinamas galvos skausmas. Negalavimas, kuris kartkartėmis daugeliui šiuolaikinių skubančių žmonių sutrikdo kasdienę veiklą, sukelia diskomfortą, kartais – paguldo į lovą. Tai simptomas, rodantis tam tikrus sveikatos sutrikimus ar įspėjantis, kad laikas tempą sumažinti. Skirtingas skausmas – skirtingos priežastys ir jo malšinimas. Kaip atpažinti, kodėl jums skauda galvą ir kaip skausmą numalšinti, pataria BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis.

© Photl.com

Įtampos sukeltas galvos spaudimas

Įtampa – viena įprasčiausių ir dažniausių galvos skausmo priežasčių. Šio tipo galvos skausmą dažnai lemia nuolatos didėjantis gyvenimo tempas bei patiriamas nerimas ar stresas darbe. Nuo įtampos kilęs galvos skausmas dažniausiai jaučiamas abiejose galvos pusėse ir būna tolygaus stiprumo, nepulsuojantis.

„Jausdami šio pobūdžio skausmą, neskubėkite gerti vaistų, padėti gali paprasčiausi atpalaiduojantys veiksmai: trumpas poilsis, raminanti arbata, meditacija ar karšta vonia. Jeigu skausmas stiprus ir trikdo kasdienę veiklą, numalšinti jį padės įprastai nuo skausmo vartojami vaistai, kurių veiklioji medžiaga yra aspirinas, paracetamolis ar ibuprofenas. Rekomenduojama vienkartinė aspirino dozė 500 – 1000 mg. Svarbu neviršyti 4000 mg paros normos ir, nepasitarus su gydytoju, nevartoti ilgiau nei 3 – 5 dienas. Vienkartinė paracetamolio dozė yra 500 – 1000 mg. Reikėtų vartoti ne dažniau nei kas 4 – 6 valandas, o per parą neviršyti 3000 – 4000 mg. Nepasitarę su specialistais, nevartokite ilgiau nei 3 – 5 paras. Na o dažniausiai rekomenduojama ibuprofeno dozė yra 400 mg. Nereikėtų viršyti 1200 mg per parą. Galima per vieną kartą išgerti ir 600 mg, tuomet vaistas veiks ilgiau. Tiesa, tokią dozę galima įsigyti tik su receptu“, - kaip tinkamai vartoti vaistus nuo skausmo pataria vaistininkas.

Vaistininkas primena visada perskaityti vaisto informacinį lapelį ir vartoti jį taip, kaip nurodyta. Jeigu simptomai neišnyksta ar atsiranda šalutinis poveikis, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Išvengti šio pobūdžio galvos skausmų padėtų streso mažinimas, gyvenimo tempo sulėtinimas, kokybiškesnis poilsis, pvz., ilgesnis miego laikas ar pertraukėlės tarp darbų.

Migreninis skausmas

Migrena – epizodinis galvos skausmas, kuris gali trukti nuo 4 iki 72 valandų. Nors iki šiol nėra nustatyta tiksli migrenos priežastis, tačiau yra žinomi tam tikri faktoriai, kurie gali šią ligą provokuoti – tai stresas, alkis, nuovargis, hormonų pokyčiai, intensyvus sportas, dehidratacija.

„Migreninis skausmas skiriasi nuo įtampos sukelto skausmo – jis dažniausiai pasireiškia vienoje galvos pusėje ir yra pulsuojantis. Migreninis skausmas sąlygoja jautrumą šviesai ir garsui bei gali sukelti pykinimą. Dažniausiai priepuolį padės numalšinti tik vaistai, tačiau, jeigu užklupus skausmui jų neturite, gerkite daug vandens, būkite gerai vėdinamose patalpose ir venkite triukšmo bei šviesos“ – pataria M. Lukštaraupis.

Priešmenstruaciniai galvos skausmai

Šis moteris kamuojantis galvos skausmas gali kilti prieš ar po menstruacijų arba jų metu. Apskritai galvos skausmas moteris kamuoja dažniau nei vyrus. Mokslininkai tai aiškina hormonų disbalansu. Priešingai nei vyrų organizme, moterų organizme yra du hormonai – estrogenas ir progesteronas. Cikliška jų veikla lemia moters nuotaikų kainą, savijautą, darbingumą ir vaisingumą. Būtent todėl nemalonūs galvos skausmais apima priešmenstruaciniu periodu.

Įdomu tai, kad šis skausmas dažniausiai kamuoja moteris, kurių ciklas yra reguliarus ir tvarkingas. O jo priežastis – staigiai sumažėjęs estrogenų kiekis organizme.

„Paprastai skausmas apima vieną galvos pusę gali būti lydimas pykinimo. Padėti palengvinti nemalonius pojūčius gali palengvinti maisto papildai su magniu, kartais skiriama folio rūgštis, kalcis, vitaminai D, E bei B6“, - kaip sušvelninti priešmenstruacinius galvos skausmus pataria BENU vaistininkas.

Kofeino trūkumo sukelti galvos skausmai

Jeigu išsimiegate, bet galvos skausmą jaučiate vos pabudę, ypač savaitgaliais – gali būti, jog jūsų organizmas jaučia kofeino trūkumą. Taip nutinka, kai darbo dienomis kavą geriate, o savaitgaliais kofeino vengiate, kadangi jaučiatės ir taip pailsėję. Dėl šios priežasties neskubėkite gerti vaistų nuo galvos skausmo, numalšinti skausmą gali padėti įprastai geriamas kavos puodelis.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad galvos skausmą gali sukelti ir skysčių trūkumas organizme. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad organizmas kasdien gautų pakankamai skysčių – vandens gerkite bent 1,5 l per dieną“, - pataria M. Lukštaraupis.

Klasteriniai galvos skausmai

Dažniausiai tokie skausmai trunka neilgai – nuo 15 minučių iki 3 valandų, tačiau jie itin stiprūs, staigūs bei pasižymi pulsuojančiu skausmu. Tokio tipo skausmai yra reti, tad žmonės dažnai neatpažįsta šios rūšies skausmo. Klasteriniai skausmai dažniau kamuoja vyrus, ypač tuos, kurie vartoja alkoholį, rūko ar neprižiūri savo mitybos.

Tokiam skausmui gali būti būdingas vienpusis akiduobės srities skausmas paraudimas, ašarojimas, nosies užgulimas, vienpusis voko paburkimas ar nerimo pojūtis. Patiriant klasterinius galvos skausmus, reikėtų vengti žalingų įpročių, alkoholio bei tabako. Palengvinti skausmą gali padėti deguonies terapija bei tripanai.

„Šio tipo skausmą paprastai diagnozuoja neurologas, jis gali signalizuoti ir rimtesnius neurologinius sutrikimus, todėl, pasikartojant tokiems skausmams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją“, - neignoruoti stiprių galvos skausmų ragina vaistininkas.

Galvos skausmo prevencija

Galvos skausmų priežastys įvairios, tad ir gydymo priemonės yra skirtingos. Visada svarbu atpažinti savąjį skausmą ir tuomet imtis atitinkamų priemonių. Galvos skausmų prevencijai labai svarbus miego, sveikos mitybos ir gyvensenos režimas – svarbu pailsėti, nepamiršti reguliariai maitintis, sportuoti bei gerti vandens. Anot vaistininko, kamuojant stipresniems galvos skausmams, vertėtų rinktis tokius vaistus, kurie yra padėję anksčiau ar visada padeda, taip pat pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

„Taip pat kartais svarbu, kaip greitai vaistas suveiks. Geriau rinktis greitai veikiančias vaistų formas, pvz., tirpias tabletes su aspirinu. Tirpus paracetamolis gali būti ir derinyje su kodeinu bei kofeinu. Tuomet jis veiks ir stipriau, ir greičiau. Taip pat yra greito veikimo ibuprofeno formos – greitai tirpstančios tabletės ar skysto ibuprofeno kapsulės. Greitu veikimu pasižymi vandenyje tirpinamos granulės bei jau gerai atpažįstamas deksketoprofenas. Jei vaistas nepadeda, tikslinga ne didinti dozę, o rinktis vaistą su kita veikliąja medžiaga“, - apibendrina M. Lukštaraupis.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Saugumas kelyje: kodėl svarbu užsisegti saugos diržus
Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Transporto prie...
Lietuvoje vykdomas su demencija susijusių nuostatų tyrimas
Asociacija „Demencija Lietuvoje“ ir pasaulinė organizacija „Alzheimer‘s Disease International&ld...
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?
Ligonių kasos sulaukia klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus...
Ilgai trunkantis kraujavimas gali pranešti apie sunkią ligą
Patyrus nesunkią traumą, netrukus kraujas pradeda krešėti ir galiausiai nustoja bėgti. Tačiau hemofilija sergantiems žmo...
Klaipėdos universiteto ligoninė tobulins operacinių darbą su tarptautiniu ekspertu
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) ieško sprendimų, kaip trumpinti eiles ne tik gydytojų konsultacijoms, bet ir opera...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų