G. Steponavičius: „Vyriausybė mažina finansavimą gydymo paslaugoms žmonių sveikatos sąskaita“

Vyriausybė, siekdama žūtbūt ir kuo greičiau Lietuvoje įvesti eurą, imasi neatsakingų veiksmų – šiemet, palyginti su 2012-aisiais, numatytas vidutiniškai 11 proc. mažesnis šalies sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas, dėl to galimai nukentės gydymo kokybė ir pacientai.

Informaciją apie tokiu dydžiu sumažintą įstaigų finansavimą ir dėl to kylančias grėsmes kokybiškai sveikatos priežiūrai šiandien susitikime su liberalais Gintaru Steponavičiumi, Remigijumi Šimašiumi ir Vitalijum Gailiumi patvirtino Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas.

Susitikimo metu patvirtinta, kad 2013 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas yra beveik 136 mln. Lt didesnis nei pernai ir iš viso siekia 4,122 milijardo litų. Paradoksas, tačiau šalies gydymo įstaigoms 2013 m. numatytas finansavimas yra vidutiniškai 11 proc. mažesnis nei 2012-aisiais.  Pagrindinė to priežastis – į bendrąjį PSDF biudžetą nėra įtrauktos Ligonių kasos sukauptos PSDF rezervo lėšos, t.y. daugiau nei 260 mln. litų, kurių neleidžiama panaudoti sveikatos paslaugoms apmokėti.

„Žmonių sveikatos sąskaita pinigai yra užšaldyti, o to priežastis yra labai paprasta – 2015 metais Vyriausybė siekia žūtbūt įvesti eurą Lietuvoje, todėl šios lėšos negali būti panaudotos. Manome, kad bado dieta PSDF asignavimams augant 136 mln. Lt yra ne tik nesuprantamas, bet ir ganėtinai neatsakingas žingsnis, įnešantis neapibrėžtumo ir nerimo visoje sveikatos sistemoje. Šiais metais sveikatos įstaigoms neskyrus papildomų lėšų, jos gali pritrūkti pinigų būtiniausioms paslaugoms ir dėl to kentės paslaugų kokybė ir pacientai“, – po susitikimo sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas G. Steponavičius.

Liberalų žiniomis, sprendimas į bendrąjį PSDF biudžetą, iš kurio finansuojamos gydymo įstaigos, neįtraukti sukauptų rezervo lėšų priimtas dar 2013 m. sausį protokoliniu Vyriausybės nutarimu.

G. Steponavičiaus teigimu, sveikatos priežiūros įstaigos tapo Vyriausybės sprendimų įkaitės, jos gyvena nežinioje ir baimėje dėl tolimesnio finansavimo – sveikatos įstaigų vadovai neoficialiai kalba, kad lėšų pakaks tik medikų algoms išmokėti. Įstaigos, o ypač ligoninės, turi problemų padengti savo įsipareigojimus kreditoriams.

lrs.lt