Antradienis, 2024.02.27
Reklama

Fizinis aktyvumas senyvame amžiuje – motyvaciją didina fizinė veikla su bendraminčiais

Monika Kairienė | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2020-11-16 00:13:23

Senstant prastėja pusiausvyra, nyksta raumenų masė, lėtėja reakcija, todėl griuvimai – dažnas senyvo amžiaus žmogaus palydovas. Išvengti tokių traumų gali padėti fizinis aktyvumas, ypač pusiausvyros, funkciniai ir jėgos pratimai. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius sako, kad žmonės nuo 65 metų turėtų apskritai stengtis būti fiziškai aktyvūs, nes fizinio aktyvumo nauda labai plati. Pasak G.Tankevičiaus, svarbiausia, kad fizinė veikla teiktų malonumą.

Gedimino Tankevičiaus nuotrauka
Gediminas Tankevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

LSMU Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius vardija, kokios fizinio aktyvumo rūšys turėtų būti svarbiausios senyvame amžiuje. „Prioritetas – ištvermės arba kardio komponentas. Įrodyta, kad kardiotreniruotės labiausiai siejasi su ilgaamžiškumu, aktyvaus gyvenimo trukme, širdies ir kraujagyslių ligų sistemos funkcionalumu. Taip pat labai svarbu ugdyti lankstumą, tuomet žymiai geriau funkcionuoja sąnariai, raumenys išlaiko elastingumą. Labai svarbu pasipriešinimo arba jėgos pratimai. Tačiau reikia nepersistengti – vengti per didelių apkrovų, tad labiau tinka gumos, svareliai, nereikia vaikytis rekordų. Būtini pusiausvyros ir funkciniai pratimai, dėl jų mažėja griuvimų rizika, teisingiau atliekami pratimai“, – sako sporto medicinos gydytojas G. Tankevičius.

Griuvimų prevencijai naudingi pusiausvyros pratimai. „Stovėjimas ant vienos kojos, įvairios stovimos jogos pozos, Tai Či. Pratimai, kai masės centras perkeliamas įvairiomis kryptimis neprarandant pusiausvyros, gerina tokius įgūdžius. „Jei vyresnis žmogus ant vienos kojos išstovi minutę, galima bandyti stovėti ant minkšto pagrindo, pavyzdžiui, ant pagalvėlės ar lovos, arba specialių nestabilių plokštumų. Tačiau nereikia laikytis kažkokių standartų. Kiekvienam žmogui pratimai turėtų būti adekvatūs, pagal jo pajėgumą, svarbiausia nepamiršti šio komponento ir jį treniruoti“, – sako G.Tankevičius.

Fizinis aktyvumas – vaistas, kuris turi dozę

Sporto medicinos gydytojas dr. G. Tankevičius perspėja, kad fizinis aktyvumas senyvame amžiuje turėtų būti nuosaikesnis. „Jeigu neatsižvelgiame į organizmo signalus (skausmą, nuovargį, sustingimą), galime prisidaryti įvairių problemų. Tokiame amžiuje dominuoja pernaudojimo/perkrovimo traumos, sąnarių degeneraciniai pakitimai, sausgyslių uždegimai ir raumenų patempimai, įplyšimai“, – sako G.Tankevičius.

Pasak sporto medicinos gydytojo, fizinį aktyvumą galima prilyginti vaistui, kurį reikia tiksliai dozuoti: „Tinkama, optimali dozė veikia teigiamai, fizinis aktyvumas kaip tik tuos senstančius audinius atgaivina, tonizuoja, sustiprina. Bet jeigu trūksta išminties, saiko, įvyksta perkrova, kuri tuos nusilpusius audinius alina, traumuoja. Vyresniame amžiuje riba tarp sveikatinimosi ir traumavimosi labai trapi, siaura.“

G.Tankevičius sako, kad fizinę veiklą reikia pritaikyti prie savo amžiaus, funkcinių galimybių: „Vyresni žmonės prisimena, kaip sportavo seniau, tačiau tai po daugelio metų netinka. Reikia keisti savo įpročius, sportuoti nuosaikiau, ne taip intensyviai, trukmė taip pat turėtų būti trumpesnė. Senyvame amžiuje reikėtų rinktis tokį fizinį aktyvumą, kur mažiau kontakto, atatrankos, inercijos, kur stabilesni paviršiai. Tam labai tinkamas sportas vandenyje, taip pat – dviračio mynimas, vietoj bėgimo – spartus ėjimas.“

Svarbiausias kriterijus – kad veikla patiktų

Pasak sporto medicinos gydytojo G. Tankevičiaus, svarbiausia, kad fizinė veikla teiktų malonumą: „Jeigu bus tik valia, prievarta, diskomforas, nebus teigiamo atgalinio ryšio, užprogramuotas trumpalaikis procesas. Svarbu, kad fizinė veikla būtų ilgalaikis procesas, tik tada gaunama nauda, labai svarbu rasti patrauklią fizinio aktyvumo formą.“

G. Tankevičius sako, kad senyvame amžiuje motyvaciją sportuoti gali padidinti bendraminčiai. „Kad greta ėjimo ar lėto bėgimo būtų kompanionas, su kuriuo galima būtų aptarti aktualijas. Socialinis veiksnys svarbus, tinka ir žaidimai – tenisas, kamuolio mėtymas į krepšį. Svarbu vengti varžybinio, perdėto konkuravimo komponento, bet daugiau mėgautis neintensyviu sportu ir socialiniu komponentu – vienas kitą palaikyti, motyvuoti“, – sako sporto medicinos gydytojas dr. G. Tankevičius.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (3). Jūs dar nebalsavote
(3)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
BIOFITUS patarimai, kaip išsivaduoti iš lėtinio nuovargio
Gyvename nuolat skubančiame pasaulyje, kuriame keliami aukšti reikalavimai, todėl dažnas susiduria su lėtiniu nuovargiu...
Po ilgos darbo dienos skauda nugarą ir pečius: pataria, kokių priemonių imtis
Darbą prie kompiuterio dažnai lydi nugaros ir pečių skausmai. Nereta to priežastis – valandų valandos, praleistos...
Perioralinis dermatitas: ar darytis molekulinius alergijos kraujo tyrimus?
Klausimas. Prieš pusę metų ant veido – aplink burną ir prie išorinio vienos akies smilkinio atsirado raudonos šiek...
Galvoje ar ausyse girdite ūžesį? Gydytoja neurologė papasakojo, kada dėl jo reikėtų sunerimti
Netikėtai ausyse ar galvoje atsiradęs ūžesys, kitaip dar vadinamas tinitu, daugelį žmonių gali ne juokais išgąsdinti ir...
Praradote dantis, tačiau esate alergiškas metalams? Išeitis – cirkonio implantai
Dantų netekimas – nemaloni patirtis, neigiamai paveikianti ne tik šypsenos estetiką, bet ir gyvenimo kokybę. Nors...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų