Fizinis aktyvumas - gyvybinė būsena. Ar pakankamai ją skatiname?(1)
2012 m. tyrimo medžiaga rodo, kad 45,5 proc. klaipėdiečių visai nesimankština, iš jų 33,3 proc. to nedaro dėl laiko stokos. 7,3 proc. miestiečių mankštinasi kasdien.
Fizinis pasyvumas – svarbus mirties rizikos faktorius
Fizinis pasyvumas (nepakankama fizinė veikla) yra ketvirtas pagal reikšmingumą pasaulyje mirties rizikos faktorius (6 proc. visų atvejų). Pagal ilgalaikius vertinimus, fizinis inertiškumas yra 21-25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžio atvejų priežastis, dėl jo kyla 27 proc. diabeto atvejų ir apie 30 proc. širdies išeminės ligos atvejų. (PSO informacija: https://www.who.int/dietphysicalactivity/pa/en/index.html )
2009 m. Eurobarometro atlikto tyrimo „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenimis, Lietuvoje visiškai nesportavo ir nesimankštino 44 proc. gyventojų, Latvijoje – 44 proc., Estijoje – 41 proc., Lenkijoje – 49 proc., Vengrijoje – 53 proc., Portugalijoje – 55 proc., Italijoje – 55 proc., Švedijoje – 6 proc., Suomijoje – 7 proc., Danijoje – 18 proc. ES šalių vidurkis – 39 proc.
Fizinis aktyvumas mažai skatinamas
Dėl lėšų stygiaus Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas skatinamas nepakankamai tiek socialinėje aplinkoje, tiek sveikatos priežiūros įstaigose.
Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, tik labai nedidelei daliai tiriamųjų gydytojas (6,9 proc.) ar sveikatos priežiūros specialistas (1,6 proc.) patarė padidinti fizinį aktyvumą, 24,1 proc. tiriamųjų padidinti fizinį aktyvumą patarė šeimos nariai, 10,2 proc. tiriamųjų – kiti asmenys (Kauno medicinos universiteto 1994–2006 metų duomenys).
Fizinio pasyvumo priežastys
Trečdalis ES gyventojų (34 proc.) niekada nesportavo dėl laiko trūkumo, tačiau nei mokestis, nei adaptuotų infrastruktūrų stoka visų ES šalių respondentams nepasirodė reikšmingos kliūtys: atitinkamai tik 4 ir 3 proc. respondentų teigė, jog būtent dėl šių priežasčių jie jaučia sporto pratybų trūkumą.
Lietuvoje 2007 m. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto sociologinio tyrimo „Gyventojų požiūris į kūno kultūros ir sporto pratybas ir dalyvavimas jose“ metu į klausimą „Su kokiomis problemomis susiduriate mankštindamiesi savarankiškai?“ 22,8 proc. respondentų atsakė, jog pagrindinė problema yra sporto įrenginių (aikštelių, bėgimo trasų, slidinėjimo trasų, dviračių takų ir kt.) trūkumas, 15,5 proc. respondentų – sporto inventoriaus, aprangos, avalynės trūkumas.
Atsakydami į klausimą „Su kokiomis problemomis susiduriate lankydamas organizuotas sporto pratybas?“ kaip pagrindinę problemą 20,8 proc. respondentų nurodė, kad sunku suderinti mokslą, darbą.
Į klausimą „Dėl kokių priežasčių Jūs nesimankštinate, nesportuojate?“ 30,2 proc. atsakė, kad neturi noro, energijos, valios; 26,1 proc. – dėl didelio užimtumo, 15,8 proc. – dėl silpnos sveikatos. (Informacija paimta iš Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos gyventojų 2011–2012 metų fizinio aktyvumo skatinimo programos patvirtinimo“)
Vertinimo kriterijai
Kadaise dėl visų šių blogybių Sporto departamentas paruošė, o Seimas patvirtino fizinio aktyvumo programą ir paskyrė nemažus pinigus. Kadangi mes, lietuviai, - žmonės sąžiningi, pateikėme kriterijus, kurie leistų įvertinti pasiekimus:
„V. Programos rezultatai (vertinimo kriterijai)
40. Programos vertinimo kriterijai:
1. sportuojančiųjų procentas nuo visų mokinių skaičiaus sporto mokymo įstaigose nuo 10,7 padidės iki 11,5;
2. organizuotai sportuojančių gyventojų dalis nuo 15,9 % padidės iki 16,9 %;
3. sporto, sveikatos klubų skaičius nuo 1078 padidės iki 1200;
4. savarankiškai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų dalis šalies mastu nuo 32 % padidės iki 35 %;
5. įrengtų universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių skaičius nuo 59 padidės iki 83;
6. sporto infrastruktūros objektų, tenkančių 10000 gyventojų, skaičius nuo 17,1 padidės iki 20.“
Gaila, kad taip ir neteko matyti tikrinimo rezultatų. Programa paskelbta, Seimas patvirtino, pinigai „įsisavinti“, o apie įvykdymą niekas negirdėjo.
Kas melavo?
Bet jei valdžia neatsiskaito, leisiu pasiremti mūsų Higienos instituto paskutiniu tyrimu apie gyventojų fizinį aktyvumą, paskelbtu „Visuomenės sveikatos“ 2012 m. 4 numeryje. Kadangi mane labiausiai domino 4 eilutė, kurioje buvo teigiama apie išaugusį savarankiškai sportuojančių skaičių nuo 32 iki 35 procentų, tai straipsnio lentelėje pamačiau, kad Lietuvoje nesportuojančių skaičius yra beveik 75 proc. Padarę paprastą aritmetinę operaciją, gausime rezultatą: sportuoja ne daugiau kaip 25 proc. gyventojų. Tai kas melavo: Sporto departamentas ar Higienos institutas?
Lietuvos gyventojai katastrofiškai blogai sportuoja bei yra labai fiziškai pasyvūs. Tai didelė senojo palikimo dalis. Nors vaikų blogą sportavimą tuo tikrai nepateisinsi.
PSO rekomendacijos
18-64 metų suaugusieji privalo skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobiniam fiziniam aktyvumui arba mažiausiai 75 minutes energingo intensyvumo aerobiniam fiziniam aktyvumui per savaitę ar ekvivalentišku deriniu vidutinio sunkumo ir energingo intensyvumo veiklai. Aerobinė veikla turėtų būti atliekama ne mažiau kaip 10 minučių kiekvieną kartą.
Nekomentuosiu rekomendacijų, nes jų ir minimalus laikymasis leidžia ženkliai sumažinti infarktų bei insultų skaičių.
Tiesa, noriu pridėti ir savo monetą: manau, kad prie fizinio aktyvumo galima pridėti ne tik šokių studiją, bet ir dainavimą chore ar ansamblyje, grojimą muzikos instrumentais ir panašiai. Svarbu, jog gulėjimas priešais televizorių ar sėdėjimas prie kompiuterio būtų atsveriamas sveikos organizmo apkrovos – nuolatinio ir pasikartojančio aktyvumo. Koks bebūtų mūsų organizmas – veikla yra jo gyvybinė būsena, be jos organizmas miršta.
Dr. Vytautas Valevičius
Susiję straipsniai
