ESPGHAN rekomendacijos: ūminio gastroenterito gydymas probiotikais
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (angl. European Society for Pediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition, ESPGHAN) išleido rekomendacijas dėl probiotikų ir prebiotikų skyrimo kūdikiams ir vaikams, sergantiems ūminiu gastroenteritu ir neturintiems kitų lėtinių gretutinių ligų.
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, skiriami adekvačiais kiekiais, gali pagerinti žmogaus sveikatos būklę.
63-ių klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizės duomenimis, probiotikai, kurie buvo skirti įvairaus amžiaus pacientams, sergantiems ūmiu infekcinės kilmės viduriavimu, sumažino viduriavimo trukmę maždaug viena diena. Didžiausia dalis klinikinių tyrimų buvo atlikta su kūdikiais ir vaikais. Vienuose tyrimuose buvo skiriamas vienas probiotikas, kituose – keli. Dažniausiai tiriami antibiotikai – Lactobacillus GG, Saccharomyces boulardii ir Enterococcus lactic acid bacteria SF68.
Nustatyta, kad virškinimo trakte egzistuoja daugiau kaip 500 skirtingų mikrobų rūšių. Viršutiniame virškinimo trakte (skrandyje, dvylikapirštėje ir tuščiojoje žarnoje) mikroflora yra ne tokia tanki, klubinėje žarnoje bakterijų skaičius laipsniškai didėja, o didžiausias bakterijų tankis randamas gaubtinėje žarnoje. Žarnyno mikroorganizmai konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis sąveikaudami su žarnyno gleivinės epitelinėmis ląstelėmis ir skatindami bakteriocinų, pasižyminčių antimikrobinėmis savybėmis, išsiskyrimą. Mikroorganizmai taip pat stimuliuoja žarnyno gleivinės epitelinių ląstelių vystymąsi ir dauginimąsi, todėl antigenai, patekę į mūsų organizmą, nesukelia ligos. Manoma, kad mikroorganizmai stimuliuoja chemiškai reaktyvias molekules, kuriose yra deguonies.
Sutrikęs žarnyno mikroorganizmų balansas sąlygoja didesnį sergamumą įvairiomis ligomis, taip pat autoimuninės bei alerginėmis. Papildomai vartojami probiotikai pasižymi tokiu pačiu poveikiu imuninei sistemai kaip ir natūrali žarnyno mikroflora. Probiotikuose esančios bakterijos gali moduliuoti imuninį atsaką išskirdamos tirpias biologiškai aktyvias medžiagos, kurios veikia žarnyno epitelio ir gleivinės imuninių ląstelių funkciją.
Sąveika tarp probiotikuose esančių bakterijų ir žmogaus ląstelių vyksta per specialius receptorius TLR (ang. Toll-like receptors). Kaip ir žarnyno mikroflora, probiotikai pasižymi patogeninių bakterijų slopinimu, kadangi skatina antikūno imunoglobulino A sekreciją. Probiotikai stiprina žarnyno gleivinės barjerinę funkciją, sudarydami glaudžias jungtis ir skatindami mucino išskyrimą. Jie veikia ir T limfocitų vystymąsi, medžiagų, dalyvaujančių alerginiame ir uždegimo atsake, išskyrimą.
Alerginių ir autoimuninių ligų vystymesi svarbus yra T limfocitų pagalbininkų (Th) 1 ir Th2 santykis. Th2 ląstelės išskiria medžiagas, kurios dalyvauja uždegimo procese, o Th1 ląstelės pasižymi priešingu veikimu. Probiotikų skyrimas mažina Th2 ląstelių vystymąsi, slopina jo sąlygotą imuninį atsaką bei stimuliuoja Th1 ląstelių dauginimąsi. Dėl to sumažėja autoimuninių ir alerginių ligų rizika, o jau sergant šiomis ligomis, pagerėja paciento būklė, gyvenimo kokybė, sumažėja simptomų sunkumas.
Tyrimai rodo, kad mikroorganizmų disbalansas sąlygoja didesnį sergamumą įvairiomis ligomis, taip pat autoimuninėmis bei alerginėmis.
ESPGHAN rekomendacijos
2014 metais, išanalizavus sisteminių apžvalgų ir klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų rezultatus, ESPGHAN parengė rekomendacijas dėl probiotikų ir prebiotikų skyrimo kūdikiams ir vaikams, sergantiems ūminiu gastroenteritu.
Daugiausia dėmesio skirta šešioms taksonominėms grupėms: Lactobacillus, Bifidobacterium, Saccharomyces, Streptococcus, Enterococcus ir Bacillus. Analizuoti tie probiotikai, kurie dažniausiai vartojami Europoje. Skirtingose šalyse tie patys probiotikai gali būti priskirti skirtingoms kategorijoms: maisto papildams, vaistams arba būti maisto produkto sudėtinė dalis. Rengiant rekomendacijas ir vertinant probiotikų efektyvumą, į registracijos statusą nebuvo atsižvelgta.
Dažniausiai gydymo probiotikais efektas buvo vertinamas pagal tuštinimosi dažnį ir viduriavimo laiką. Taip pat buvo atsižvelgta į hospitalizavimą dėl ūminio gastroenterito, stacionarinio gydymo trukmę, svorio priaugimą po rehidratacijos ir vėmimo epizodų skaičių.
Išanalizavus ir surinkus duomenis apie tam tikrą probiotiką, siekiant nustatyti įrodymų lygmenį ir rekomendacijų laipsnį, buvo naudojama GRADE sistema. Šią sistemą sukūrė Grading of Recommendations, Assessment, Development, and Evaluations darbo grupė. Pagal GRADE sistemą, skiriamos 4-ios įrodymų lygmens ir dvi rekomendacijų stiprumo kategorijos.
ESPGHAN rekomendacijose probiotikai buvo suskirstyti į tris grupes: a) probiotikai su teigiamomis rekomendacijomis; b) probiotikai su neigiamomis rekomendacijomis ir c) probiotikai su nepakankamu įrodymu kiekiu.
2014 m. išleistose ESPGHAN rekomendacijose dėl probiotikų ir prebiotikų skyrimo kūdikiams ir vaikams, sergantiems ūminiu gastroenteritu, rekomenduojama skirti Lactobacillus GG, S. boulardii (žemas įrodymų lygmuo, stipri rekomendacija); L. reuteri DSM 17938 ir karščiui neatsparią L. acidophilus LB (labai žemas įrodymų lygmuo, silpna rekomendacija). Nerekomenduojama skirti E. faecium SF68, nes šis štamas gali sąlygoti vankomicinui atsparių genų atsiradimą.
Susiję straipsniai
