Antradienis, 2023.10.03
Reklama

Erkinis encefalitas ir jo simptomai: ragina ruoštis šiltajam sezonui ir pasiskiepyti laiku

Šaltinis: vlmedicina | 2022-03-16 10:40:32

Vis šiltesnės žiemos, rečiau šienaujamos viešosios miestų erdvės, poilsis prie ežero ar nekaltas pasivaikščiojimas miškelyje gali tapti netikėta erkinio encefalito susirgimo aplinkybe. Kadangi pirmieji susirgimai fiksuojami jau kovo ar balandžio mėnesiais, dabar geriausias metas pradėti kurti apsaugą.

Traukia skiepus švirkštu
Skiepai / Photl.com

Erkinis encefalitas – itin klastinga ir nepagydoma liga. Ja užsikrėsti gali visi, o simptomai pasireiškia tik po kurio laiko. Net 90 proc. atvejų žmonės užsikrečia birželio–spalio mėnesiais. Tai susiję su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje, todėl dabar geras laikas pradėti skiepijimosi kursą.

„Kadangi žiemos nebe tokios šaltos, erkės būna aktyvios ir labai anksti pavasarį. Per žiemą jos šiltai peržiemoja. O, kad įsisiurbtų erkė, nereikia net eiti į mišką, jų pilna parkuose, daugiabučių kiemuose, pažintiniuose takuose ar net nuosavų namų kiemuose,“ – pranešime žiniasklaidai pasakoja BENU vaistininkė Laura Mockutė.

Gydymas tik simptominis

Erkinį encefalitą nešioja ne visos erkės, o tik apsikrėtusios. Todėl pats įsisiurbimas, anot specialistės, dar nereiškia, kad žmogus jau susirgo: „Kadangi ligą pernešti gali ir taip vadinamos nimfos stadijos erkė, kuri yra labai maža ir beveik nesimato, žmogus gali nepastebėti, kad jam įkando ir kad apsikrėtė šia liga. Apie ją neretai sužino tik pasireiškus simptomams. Tuomet kelio atgal nebėra, todėl efektyviausia apsauga nuo ligos – laiku atliktas skiepas.“

Po užsikrėtimo pasireiškia gan nespecifiniai simptomai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Ilgainiui simptomai intensyvėja. Vaistų nuo šios ligos nėra, todėl, pasak L. Mockutės, labai svarbu laiku užbėgti įvykiams už akių ir efektyviai apsisaugoti.

„Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ši infekcija gali sukelti įvairius liekamuosius reiškinius, tarp jų ir invalidumą. Gydomi tik simptomai, vaistų nuo jos nėra. Liekamieji reiškiniai gali išlikti visam gyvenimui, o kokie jie bus, pasakyti iš karto – sudėtinga“, – pabrėžia specialistė.

Kaip ir kada skiepytis

Rinkoje yra kelios vakcinos, todėl kiekvienu atveju vakcinavimo planą reikėtų pasitikslinti, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos. Pasak vaistininkės, iš esmės yra du skiepijimosi būdai:

„Greitesnis ir įprastinis skiepijimosi planas. Nors veiksmingi abu, tačiau turint laiko, rekomenduojama antrąją dozę gauti po 1-3 mėn. Tuomet trečioji dozė sektų tik po 5-12 mėn. nuo antrosios. Taip žmogus imunitetą išlaikys ilgiau. Pagreitintu atveju antra vakcina suleidžiama po 2 sav. nuo pirmosios, o trečia – 5-12 mėn. po antrosios. Pastarasis būdas rekomenduojamas tiems, kas nespėjo pasiskiepyti laiku ir skiepijasi jau atėjus erkių aktyvumo sezonui.“

Kaip akcentuoja specialistė, praleidus sustiprinamąją dozę, visos schemos kartoti nereikia. Tiesiog tuo laikotarpiu žmogus imuniteto neturi. Kartoti schemą nuo pradžių reikėtų praleidus antrąją dozę. Taip pat būtinos ir revakcinacijos, palaikančiomis dozėmis vyresniems nei 65 m. po 3 metų, o jaunesniems – kas 5 metus.

Skiepai lengvai prieinami

Pasak specialistės, skiepai mūsų platumų žmonėms yra vienas būtiniausių apsisaugojimo būdų nuo erkinio encefalito: „Lietuva yra epidemiologinėje erkinio encefalito zonoje, todėl skiepytis tiesiog būtina. Kadangi šiandien prieiga šiems skiepams yra labai lengva – raginčiau nedelsti, nes tai galima padaryti tiesiog vaistinėje. Registruotis skiepui reikėtų vaistinės internetinėje svetainėje,“ ­– primena vaistininkė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Infekcinės ligos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ar tikrai elektrinis šepetėlis valo dantis geriau už tradicinį?
Šiais laikais elektrinių dantų šepetėlių galima rasti turbūt kiekviename didesniame prekybos centre, o atsiliepimų apie...
„Rožinę savaitę“ moteris kvies pasitikrinti krūtis
Kasmet krūtų vėžys nusineša beveik pusės tūkstančio Lietuvos moterų gyvybes, o krūties vėžio diagnozę išgirsta daugiau k...
Kompensuoti negalima numirti: kablelį vis dar dedame onkologinių pacientų nenaudai
Įsivaizduokite, jums reikalingi inovatyvūs onkologiniai vaistai, tačiau Lietuvoje jie nėra kompensuojami. Turite tokius...
COVID-19 grėsmė niekur nedingo: kaip elgtis pajutus simptomus?
Lietuvoje daugėjant susirgimų COVID-19 infekcija, daliai gyventojų ji nebeatrodo tokia pavojinga kaip ankstesniais metai...
Profesorius pataria, koks maistas gali padėti išvengti onkologinių ligų
Vėžio diagnozės baiminasi kone kiekvienas. Pagal dažniausias mirties priežastis, piktybiniai navikai Lietuvoje jau dauge...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų