Ketvirtadienis, 2024.06.20
Reklama

Ergoterapija: kokius jos principus galime pritaikyti namuose?

Genovaitė Privedienė | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2021-02-25 10:39:53

Ergoterapija - asmens veiklos galimybių sugrąžinimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas - vis plačiau taikoma daugelyje sričių, o ergoterapeuto darbovietė neapsiriboja vien sveikatos priežiūros įstaigomis. Žinant tam tikrus principus, pritaikymo taisykles, ji gali pagelbėti įvairaus amžiaus žmonėms, patyrusiems ar patiriantiems tiek fizinius, tiek psichinius sutrikimus.

Vaikas lavina pirštus su virvute
Smulkiosios motorikos lavinimas / Pixabay.com asociatyvioji nuotr.

Platus pritaikymo laukas

„Ergoterapeuto tikslas - įgalinti asmenį veiklai, o tai apima visą žmogaus gyvenimą, nuo pirmųjų veiklos įgūdžių kūdikystėje iki tolesnių, reikalingų skirtingais gyvenimo etapais ir veiklai skirtingose aplinkose“, - sako Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro ergoterapeutė Indrė Ražinskaitė, savo darbe dažniausiai susidurianti su judėjimo funkcijų sutrikimų po traumų turinčiais pacientais, taip pat sergančiais nervų, sąnarių ir kitomis ligomis.

Ergoterapeutai įvertina ir padeda atkurti asmens veiklos įgūdžius, sutrikus kurioms nors funkcijoms. I. Ražinskaitė pateikia pavyzdį: patyrus traumą, kai reikia laikinai išmokti gyventi su traumos padariniais, svarbu įgyti naujų veiklos įgūdžių, o sveikstant atkurti senuosius.

„Pacientui, patyrusiam galvos smegenų insultą, ergoterapeutas padeda lavinti kasdienės veiklos įgūdžius, pvz., išmoko jį apsirengti be kitų pagalbos, atkurti kitus kasdienės ar profesinės bei laisvalaikio veiklos įgūdžius“, - kitą pavyzdį pateikia I. Ražinskaitė.

Indrė Ražinskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau ergoterapeutai į pagalbą ateina ne tik sergantiesiems, bet ir sveikiems. Pavyzdžiui, jie gali padėti vaikams lavinti rašymo įgūdžius, o bendruomenės aplinkoje padėti pritaikyti universalaus dizaino principus, kad aplinka būti prieinama ir patogi visiems: tiek dviratininkui, tiek judėjimo negalią turinčiam asmeniui, tiek mamai, stumiančiai kūdikio vežimėlį.

Ergoterapija namuose: kokiais principais vadovautis?

Ergoterapijos principus,- pasakoja I. Ražinskaitė, - galima taikyti ir namų aplinkoje. Svarbiausia, ką reikia žinoti, - ji turi būti saugi ir patogi visiems.

Ergoterapeutė siūlo kiekvienam apsižvalgyti savo namuose: galbūt čia yra daiktų, kurie kliudo saugiai judėti mažiausiems šeimos nariams arba vyresnio amžiaus žmonėms: slenksčių, kilimėlių, kitų daiktų. Pašalinkime juos. Judėjimui palengvinti pasirūpinkime, kad laiptai būtų su turėklais, apšviesti, kilimėliai vonioje - neslystantys. Pagalvokime, ar šeimos narių saugumui nereikia įsigyti dušo kėdutės, įrengti ranktūrius.

„Dažniausiai aplinkos pritaikymas reikalingas judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, judantiems vežimėliu, su vaikštyne ar turintiems pusiausvyros sutrikimų. Tačiau tai svarbu ir tėvams, auginantiems vaikų“, - pabrėžia I. Ražinskaitė.

Be to, sako ji, namų aplinka gali būti pritaikoma ir turintiems sensorinių, atminties, regėjimo ar klausos sutrikimų asmenims. Pavyzdžiui, geriau orientuotis namų aplinkoje padės tam tikri įrengti pritaikymai, priminimai, žymėjimai, nuorodos, garsiniai ar vaizdiniai signalai. Kiekvienu konkrečiu atveju patartina pasikonsultuoti su ergoterapeutu.

Kaip išmiklinti pirštus

Senstant ar persirgus kai kuriomis ligomis dingsta pirštų miklumas, vis sunkiau tampa paimti ir išlaikyti smulkų daiktą, parašyti ką nors ranka. Kaip šie žmonės namuose galėtų lavinti tuos įgūdžius?

Ergoterapeutė I. Ražinskaitė smulkiosios motorikos lavinimui pataria panaudoti veiklą, kurioje reikalingas smulkus pirštų darbas ir jį galima atlikti buityje. Sumaišykime dubenyje ryžius su pupelėmis ir išrinkime pupeles. Ant virvelės susekime skalbinių segtukus. Susagstykime drabužio sagutes. Pieškime teptuku. Pasikvietę į kompaniją mažuosius iš degtukų pastatykime bokštą. Dėliokime smulkias dėliones. Verkime karoliukus. Prižiūrėkime augalus.

Ši ir panaši veikla, - atkreipia dėmesį pokalbininkė,- ne tik reikalauja smulkaus pirštų darbo ir yra naudinga, bet ir gana maloni.

Ergoterpeutė siūlo keletą lengvų pratimų, kuriuos galima atlikti bet kada, turint laisvą minutę. Vienos rankos nykštį glaudžiame su mažyliu, kitos rankos nykštį - su smiliumi ir po vieną pirštą keičiame: pirmosios rankos nykštys keliauja prie bevardžio, antrosios - prie didžiojo piršto, kol pirmosios rankos nykštys atsiduria ties smiliumi, o antrosios - ties mažyliu. Paprasčiau tariant, vienos rankos nykštys keliauja viena kryptimi, kitos - kita, po vieną pirštą tuo pačiu metu. Dirbs ne tik pirštai, bet reikės ir dėmesio koncentracijos.

Prieš kiekvieną veiklą, reikalaujančią smulkaus pirštų darbo, galime lengvai pirštus paspausti į kumščius ir atpalaiduoti, pirštus išskėsti ir suglausti. Tai lengvai suaktyvins kraujotaką bei atpalaiduos sustingimą. Pratimus gali atlikti kiekvienas žmogus prieš bet kokią veiklą, tiek sergantis, tiek sveikas.

„Tačiau jei veikla, pavyzdžiui, rašymas ranka, tikrai stipriai apribota ir sukelia sunkumų, vertėtų pagalvoti apie priemones, palengvinančias šią veiklą. Galima rasti įvairių pastorintų rašiklių, kuriuos lengviau suimti ir išlaikyti rankoje, pabandyti rinkti tekstą kompiuteriu“, - pataria ji.

Ergoterapijos paslaugos teikiamos reabilitacijos įstaigose ar kitų sveikatos priežiūros įstaigų reabilitacijos skyriuose. Ergoterapeuto konsultaciją paskiria gydytojas reabilitologas.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 4 / 5 (6). Jūs dar nebalsavote
(6)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Alergijų tyrimų rinką ketina supurtyti vietos verslininkai: įsitraukė mokslininkai ir dirbtinis intelektas
Medicinos laboratorijų įrangos verslu bei papildų gamyba užsiimantys Lietuvos verslininkai žengia į naują nišą – a...
Gertuvės: kokias jas pasirinkti ir kaip prižiūrėti
Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gert...
Kokį vandenį gerti per karščius
Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultan...
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų