Elektroninio recepto realybė – iš tiesų jis dar neveikia?(3)

Sveikatos apsaugos ministerijai pasidžiaugus nuo lapkričio 2 d. didžiosiose Lietuvos ligoninėse įdiegiamu elektroniniu receptu aiškėja visai kitokia realybė – dar praėjusio penktadienio vakarą ši sistema, regis, niekur neveikė. Arba kai kurios įstaigos dėl kažkokių priežasčių nenorėjo tuo viešai pasidžiaugti.

Reklama

Neveikia arba įstaigos tyli

Startuoti su elektroniniu receptu pirmosios turėjo Kauno bei Santariškių klinikos bei bent viena iš Klaipėdos ligoninių. Kauno klinikose, kaip portalui sakė šios įstaigos gydytoja onkologė Edita Juodžbalienė, naujoji sistema turėjusi pradėti veikti nuo Šeimos medicinos centro. Tačiau penktadienį elektroninis receptas šiame centre neveikė. „Šią savaitę čia buvo daug kompiuteristų, bet įdiegti dar nepavyko, - portalui sakė gydytoja Jūratė Randakevičienė. – O recepto, žinoma, kad laukiame. Tikime, kad bus galima dirbti greičiau. Kaip bus iš tiesų – matysime“.

Santariškių klinikų Viešųjų ryšių specialistė Gitana Letukienė straipsnio autorei pasiūlė pirmadienį pašnekinti įstaigos informacinių technologijų specialistą, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos klinikos vedėjas Gediminas Kundrotas paaiškino, kad šioje įstaigoje elektroninis receptas dar neįdiegtas. Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) direktoriaus pavaduotojas medicinai Gintautas Verketis, paklaustas, ar įstaigoje veikia minima programa, atsakė: „Nesu įgaliotas apie tai kalbėti. Kreipkitės į vadovą“. Tačiau su KUL vadovu portalui VLMEDICINA.LT vakar nepavyko susisiekti. Taigi, praėjus keturioms dienoms nuo oficialaus elektroninio recepto įdiegimo šalyje portalui nepavyko pasikalbėti nė su vienu mediku, išrašiusiu bent vieną tokį dokumentą. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, tarsi apsidrausdama, iš anksto viešai paminėjo, kad įdiegus elektroninį receptą Estijoje kompiuterinės sistemos užlūžo, ir šios naujovės tuo metu teko atsisakyti. Vis dėlto VLMEDICINA.LT šnekinti gydytojai tiki, kad sistema įsigalios, ir jos laukia, nors ir keldami daug klausimų.

Ar nuo paciento nenusisuks į ekraną?

Gargždų ligoninės neurologas Viktoras Rimas Geraskinas nesijaučia užtikrintas, kad nauja, elektroninė, programa tikrai palengvinsianti ir paspartinsianti gydytojų darbą. „Kol kas dar ant savo kailio nepatyrėme, ką reiškia išrašinėti elektroninius receptus. Niekas nežino, kada mūsų įstaigoje jie bus įdiegti – gal po mėnesio, gal anksčiau, - svarstė portalo pašnekovas. – Tačiau mes, gydytojai, esame suinteresuoti, kad mūsų darbe būtų kuo mažiau rašymo. O jeigu šis elektroninis receptas atims laiką, skirtą pacientui? Jeigu didžiąją dalį vizito teks dirbti kompiuteriu ir ten pildyti informaciją? Užsienyje ši sistema veikia labai paprastai – atėjo pacientas, ir jau atidarytas reikalingas langas. Tačiau kaip bus Lietuvoje, dar neaišku“.

Privatininkai - užnugaryje

Bene labiausiai neužtikrintos šia galimybe privačios įstaigos, kaip portalui sakė Sondra Kulikauskienė, vadovaujanti bendrosios praktikos gydytojo kabinetui Palangoje. „Mes, privačios klinikos, esame nukonkuruotos, - kalbėjo įstaigos vadovė. – Gal kokiais 2018 m. elektroninius receptus turėsime ir mes. O kažkam juk reikia likti užnugaryje, šiuo atveju likome mes. Vis dėlto, net ir laukiant šių receptų, man kyla daug klausimų. Visų pirma, kaip juos išrašinėsime paciento namuose. Ar tai reiškia, kad kiekvienas gydytojas privalės turėti po kompiuterį su jame įdiegta programa? O kas tuos kompiuterius pirks?“

Kita vertus, kaip atkreipė dėmesį S. Kulikauskienė, atsižvelgiant į vidutinį Lietuvos gydytojo amžiaus vidurkį – 51-eri metai – tenka pripažinti, jog garbesnio amžiau ne kiekvienas ir geba juo naudotis. „Įvairiose konferencijose tenka sutikti daug pensinio amžiaus kolegų, - pastebėjo portalo pašnekovė. – Kita vertus, kas norės dirbti, tas ir išmoks. Juk šiais laikais daugelyje sričių reikalingos kompiuterinės žinios“.

O jei užstrigs sistemos?

Gydytoją jaudina ir tai, ar visose įstaigose įdiegus elektroninį receptą išliks galimybė išrašyti ir popierinį. „Turint omenyje, kad Lietuvos kompiuterinės sistemos dažnai užstringa, tai ypač aktualu, - sakė S. Kulikauskienė. – Ir dabar būna, kad užstringa „Sodros“ nedarbingumo lapelių išdavimas, bet jeigu žmogui bus reikalingi gyvybiškai svarbūs vaistai, pavyzdžiui, insulinas? Jis delsti negalės. Todėl, mano manymu, turėtų būti palikta galimybė išrašyti ir popierinius receptus“.

Išrašys 170 įstaigų

Prievolę išrašyti elektroninį receptą nuo lapkričio 2-osios turi 170 iš beveik 550 šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų, aptarnaujančių apie 60 proc. šalies pacientų. Matyti elektroninį receptą bus galima per elektroninės bankininkystės sistemą arba prisijungus prie E. sveikatos sistemos su elektroniniu parašu.

Elektroniniai receptai naudojami Estijoje, Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystė, Ispanijoje. Tačiau visose šiose šalyse, esant nenumatytiems atvejams, apie 3-5 proc. išrašoma popierinių receptų.