Druska: kaip ji veikia organizmą ir kodėl jos reikia vartoti mažiau?

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai žino, jog daug druskos vartoti nesveika, o didžiausias jos kiekis yra bulvių traškučiuose ir maisto pramonės perdirbtuose mėsos produktuose. O ar žinote, kodėl druskos vartojimą reikia riboti, ir kaip ji veikia mūsų organizmą?

Reklama

Įrodyta, jog gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų atsiradimą, didina infarkto, insulto, skrandžio vėžio bei priešlaikinės mirties riziką, todėl druskos kiekį maiste rekomenduojama riboti.

Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant suvalgomą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais ir duona, turi būti ne didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5–6 g) per parą.

Dauguma žmonių suvartoja druskos daugiau, nei rekomenduojama. Nustatyta, kad apie 7 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų beveik visada, net neragaudami, sūdo patiekalus, ir tik apie 40 proc. papildomai jų niekada nesūdo.

Vietoje druskos maistui paskaninti galima naudoti įvairius augalinius prieskonius.

Pradėję mažiau sūdyti maistą, greitai priprasite prie naujo skonio, nebejusite, kad trūksta druskos, o sūrus maistas taps neskanus, nes pojūtis „sūru“ ar „nesūru“ kinta priklausomai nuo suvartojamo druskos kiekio.

Druska gali suteikti ne tik sūrumo, bet ir sustiprinti saldumą, rūgštumą ar kartumą, nes dirgina ir kitų skonių receptorius, esančius liežuvyje.

Norit sumažinti su maistu suvartojamą druskos kiekį patariama:

• gaminti maistą patiems, o ne pirkti gatavus patiekalus ar pusgaminius – tada žinosite, kiek druskos įdėjote;
• nelaikyti ant stalo druskos indelio;
• riboti sūrių užkandžių bei maisto pramonės pagamintų produktų kiekį savo racione, nes apie 70–80 proc. druskos gauname valgydami perdirbtus maisto produktus;
• skaityti maisto produktų etiketes ir atkreipti dėmesį, kiek produkte yra druskos.

Jei išgarintume visus pasaulio vandens telkinius ir juose esančią druską paskirstytume tolygiai, Žemės paviršių padengtų beveik metro storio druskos sluoksnis.

Viduramžiais nežinota apie neigiamą druskos poveikį sveikatai, todėl ji buvo tokia brangi, kad kartais net būdavo tituluojama „baltuoju auksu“.

Mūsų laikais maisto pramonėje panaudojama tik 3 proc. visos išgaunamos druskos.

Lietuvoje druskos klodų nėra. Artimiausios kasyklos – Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Daug druskos į mūsų šalį importuojama iš Rusijos ir Vokietijos.