Dėl sveikatos draudimo išmokų gydytojai ant operacinio stalo guldo ir be būtino reikalo

Darbdavio suteikiamą sveikatos draudimą dalis darbuotojų šiandien jau laiko nebe privalumu, o būtinybe. Toks draudimas gali gerokai sumažinti apdraustojo sveikatos priežiūros išlaidas, tačiau draudikai pastebi, kad vis dažniau iš tokios draudimo paslaugos – neretai ir gyventojų sveikatos sąskaita – bando pasipelnyti gydymo įstaigos, - teigiama pranešime žiniasklaidai.

Reklama

„ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė Laima Stasiulionienė sako, kad draudimo bendrovės duomenimis, piktnaudžiavimo požymių galima įžvelgti net daugiau nei pusėje sveikatos draudimo sumų panaudojimo atvejų, o siekdamos žūtbūt pritraukti draudikų išmokas, privačios gydymo įstaigos spaudžia gyventojus ryžtis ir visai nereikalingoms procedūroms ar netgi operacijoms.

Anot L. Stasiulionienės, piktnaudžiavimo sveikatos draudimu mastai ypač išaugo per pastaruosius kelerius metus, o sukčiavimo atvejai tampa vis įžūlesni.

„Nereikalingų su apdraustųjų sveikatos būkle niekaip nesusijusių tyrimų, konsultacijų ir procedūrų už sveikatos draudimo sumas gyventojams bandoma suteikti vis daugiau. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos ar gydytojai tokiu būdu siekia gauti didesnes pajamas, tačiau gyventojams tai mažų mažiausiai kainuoja jų brangų laiką, sukelia papildomo streso, abejonių ir netikrumo dėl savo sveikatos būklės“, – sako L. Stasiulionienė.

Vis tik, anot draudimo ekspertės, tokio piktnaudžiavimo pasekmės gali būti ir daug rimtesnės. Suteikiant nereikalingas procedūras, taikant nebūtiną gydymą ar atliekant realios naudos nesuteikiančias operacijas yra žalojama paciento sveikata, kyla įvairių komplikacijų grėsmė, o vietoj efektyvaus sveikatos problemų sprendimo, gydymo procesas išsitęsia ar netgi tampa naujų negalavimų priežastimi.

Be to, L. Stasiulionienės teigimu, dėl siekio nesąžiningai išnaudoti sveikatos draudimo sumas pacientų ligos istorijose neretai atsirandantys įrašai apie nebūtus susirgimus gali užkirsti kelią žmogui ateityje įsidarbinti tam tikrame darbe arba palankiomis sąlygomis apsidrausti asmens ar gyvybės draudimu.

„Gydytojai neretai bando įtikinti pacientus, kad sveikatos draudimo sumų panaudojimas prisidengiant netikromis ligų diagnozėmis ar melagingai nurodžius jų panaudojimo paskirtį yra naudingas ir patiems gyventojams. Pavyzdžiui, draudikams pasigilinus į konkrečią sveikatos draudimo sumos panaudojimo situaciją ir išsiaiškinus, kad tam tikrų procedūrų ar gydymo išlaidos buvo padengtos nepagrįstai, apdraustajam gali tekti jas kompensuoti iš savo kišenės“, – pažymi L. Stasiulionienė.

Anot L. Stasiulionienės, jau pasitaiko ir tokių atvejų, kai draudimo bendrovei iš gydymo įstaigos pateikiami keli skirtingi išrašai su kone priešingomis išvadomis dėl to paties paciento sveikatos būklės. Pavyzdžiui, viename jų nurodoma, kad pacientas yra sveikas, o tyrimai atlikti tik profilaktiškai, tačiau kitame tie patys tyrimai įvardijami kaip būtini gydant daugybę paciento ūminių susirgimų, priskiriama brangi operacija. Kartais paaiškėjus, kad tam tikrų medicinos ar sveikatos paslaugų išlaidos pagal pateiktus išrašus nėra dengiamos, apdraustieji vos po keleto dienų pristato naują pažymą su naujomis diagnozėmis.

„Apdraustieji turėtų visuomet reikalauti gydymo įstaigų specialistų pagrįsti paskiriamų tyrimų ar procedūrų būtinumą – ypač jei gydytojas jų rekomenduoja atlikti vis daugiau ir labai įvairių – dargi nesusijusių su paciento nusiskundimais. Labai kritiškai reikėtų vertinti ir nepagrįstus gydymo įstaigų reikalavimus mokėti papildomus mokesčius ar atsisakymą pateikti medicininės dokumentacijos kopijas, siūlymus pažymose ir išrašuose nurodyti kitokius, nei iš tiesų atlikta, tyrimus ir procedūras“, – sako L. Stasiulionienė.

Anot draudimo ekspertės, sveikata yra pernelyg brangus turtas, kad būtų galima ja rizikuoti siekiant finansinės naudos, todėl tiek patys apdraustieji, tiek jais besirūpinantys gydytojai turėtų priimti atsakingus sprendimus ir neprisidėti prie neteisėtų draudimo išmokų panaudojimo schemų.