Darbą biure lydintys negalavimai
Sėdimas ir patogus darbas biure gali atrodyti itin patraukliai, tačiau, anot medicinos specialistų, po šiuo įvaizdžiu slepiasi ir nemaža rizika tapti profesinės ligos auka. Remiantis vienos gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės praėjusių metų gyvybės draudimo išmokų už ligų gydymą statistika, sėdimą darbą dirbantys žmonės itin dažnai kenčia dėl riešo kanalo sindromo ir hemorojaus.
„Mažas biuro darbuotojų judėjimas, nereguliari mityba, nuolatinė netaisyklinga sėdėsena ar nepakankamai vėdinamos patalpos daro įtaką kai kurių kvėpavimo takų, kraujotakos, skeleto – raumenų, virškinimo ar nervų sistemos ligų atsiradimui“,- teigia „Aviva Lietuva“ vyriausiasis draudimo rizikos vertintojas, gydytojas Šarūnas Žemaitis.
Bendrovės praėjusių metų gyvybės draudimo išmokų už ligas, kurioms buvo taikomas stacionarinis gydymas, statistika rodo, kad dažnai biuro darbuotojus kankina plaštakos maudimu ar skausmu pasireiškiantis riešo kanalo sindromas, kurį gali sukelti netaisyklinga sėdėsena ir ilgas darbas kompiuterio klaviatūra. Už riešo arba alkūnės kanalo sindromo gydymą ligoninėje praėjusiais metais trylikai klientų, iš kurių tik du dirbo mažiau sėdimą darbą, išmokėta daugiau nei 14 tūkst. litų.
Vis dėlto dažniausiai sėdimą darbą dirbantys žmonės, remiantis draudimo išmokų už ligų gydymą statistika, gydosi dėl hemorojaus ir kitų jo sukeltų problemų. Bendrovė už hemorojaus gydymą 24 savo gyvybės draudimo klientams, kurių daugelis taip pat dirba sėdimą darbą ir turėjusiems stacionarinio gydymo draudimą, praėjusiais metais išmokėjo beveik 30 tūkst. litų.
Dėl kojų venų išsiplėtimo (arba venų varikozės), kurį taip pat gali sukelti ilgas ir netaisyklingas sėdėjimas darbe, operacijos, praėjusiais metais 54 bendrovės klientai sulaukė daugiau nei 60 tūkst. litų išmokų.
Patarimai dirbantiems sėdimą darbą
Sėdėti būtina tiesiai, pečius šiek tiek atmetus atgal, visą savo svorį paskirstykite abiems klubams, kojomis turite pilnai siekti grindis, o rankos turėtų būti padėtos ant kėdės atramų arba stalo, pečiai atpalaiduoti. Nepatartina kojų laikyti užlenkus po kėde arba kelti koją ant kojos, nes tokiu būdu ne tik ilgam sutrikdoma kraujotaka, bet ir iškreipiamas stuburas.
Jei Jūsų darbo stalas sureguliuotas netinkamame, Jums nepatogiame aukštyje, o kompiuterio pelė taip pat nuolat nepatogioje vietoje, rankose jaučiamas dilgčiojimas, gali atrodyti, kad rankos tinsta. Būtina susireguliuoti savo darbo vietą taip, kad jaustumėtės patogiai, o visas sėdėjimo krūvis netektų vienai kūno daliai.
Turint bent minutę laisvo laiko, galima atlikti paprasčiausius rankų arba viso kūno tempimo pratimus (rąžymasis).
Pasirūpinkite patogia kompiuterio pele ir ergonomišku kilimėliu po ja.
Po 30 sėdėjimo prie darbo stalo minučių patariama skirti bent 5 minutes judėjimui. Atraskite darbų, kuriuos atlikdami turėsite aktyviau judėti arba bent nuolat pakeisti kūno padėtį.
Mitybos įpročiai ir tai, ką valgote ir kada, darbe taip pat labai svarbu: stenkitės valgyti reguliariai ir tai, kas turi pakankamai energetinės vertės. Dažniau užkandžiaukite mažais kiekiais – labai tinka vaisiai ar riešutai. Atsisakykite „skrandžio užkimšimo“ greituoju maistu, picomis ar traškučiais.
Nepamirškite vandens. Stenkitės bent kas dvi valandas išgerti po stiklinę vandens.
vlmedicina.lt
Susiję straipsniai
