Profesines ligas dažniausiai lemia ergonominiai veiksniai

2024 m. Lietuvoje oficialiai nustatyta ir užregistruota daugiau kaip pusė tūkstančio profesinių ligų atvejų, iš kurių net 99 proc. sukėlė fiziniai ir ergonominiai darbo vietos veiksniai. Daugiausia ligų užfiksuota apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir statybos sektoriuose, o vyresni nei 55 m. amžiaus darbuotojai sudaro daugiau nei 80 proc. visų atvejų. Šią tendenciją atskleidžia Higienos instituto atlikta 2024 m. profesinių ligų statistikos analizė. 

2024 m. Lietuvoje oficialiai nustatyta ir užregistruota 516 profesinių ligos atvejų (2023 m. – 469). Moterims nustatytų profesinių ligų skaičius išaugo 45,8 proc. – nuo 118 iki 172, o vyrų atvejų sumažėjo 1,9 proc. – nuo 351 iki 344.

„Profesinės ligos yra viena svarbiausių darbuotojų sveikatos problemų, ypač apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir statybos sektoriuose, kur biomechaniniai ir fizikiniai veiksniai labiausiai lemia ligų atsiradimą, – sako Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro patarėja, laikinai einanti centro vadovo pareigas, Olita Kriukovienė. – Tiksli statistika leidžia identifikuoti rizikingiausias profesijas ir amžiaus grupes, stebėti ligų dinamiką savivaldybėse ir visoje šalyje, bei planuoti prevencijos priemones kaip darbo vietos ergonomikos gerinimas, fizinio krūvio reguliavimas ir pakartotinių judesių mažinimas, siekiant sumažinti profesinių ligų paplitimą.“

Profesinių ligų registro duomenimis, 2024 m. didžiausia dalis profesinių ligų atvejų nustatyta apdirbamosios gamybos (22,9 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (15,3 proc.), statybos (14,3 proc.) sektoriuose, transporto ir saugojimo srityje atvejų skaičius sudarė 11,8 proc.

2024 m. daugiausiai profesinių ligų atvejų (324 atvejai, 62,8 proc. visų nustatytų atvejų) sukėlė biomechaniniai (ergonominiai) veiksniai, tokie kaip darbo poza, reikalaujanti nuolatinės raumenų įtampos, krovinių pernešimas ir kėlimas, ir kiti įtampos veiksniai. Antra pagal dažnumą profesinių ligų priežasčių grupė – fizikiniai veiksniai (mechaniniai virpesiai, girdimi ir negirdimi garso impulsai, triukšmas), kurie sudarė 36,2 proc. visų nustatytų atvejų. Biologiniai ir pramoniniai veiksniai bendrai tesudarė 1 proc. visų nustatytų profesinių ligų atvejų, atitinkamai 0,6 proc. ir 0,4 proc. Profesinių ligų dėl cheminių veiksnių nustatyta nebuvo.

2024 m. profesinių ligų atvejai nustatyti 40-yje Lietuvos savivaldybių. Kaip ir 2023 m., daugiausia profesinių ligų atvejų nustatyta Telšių r. sav. – šioje savivaldybėje rodiklis per metus didėjo nuo 423,3 iki 561,4 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų. Antroje vietoje – Pakruojo r. sav., kurioje per metus rodiklis padidėjo beveik dvigubai, t. y. nuo 214,3 iki 432,1 atvejų 100 tūkst. užimtų šios savivaldybės gyventojų. Mažiausiai – Klaipėdos m. (2,4 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų), Vilniaus m. (2,9 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų), Ukmergės r. ir Panevėžio r. (po 6,3 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų) savivaldybių gyventojams.

Apžvelgus profesinių ligų atvejų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, daugiausia atvejų (81 proc. visų nustatytų atvejų) nustatyta 55 m. ir vyresniems asmenims: 55–59 m. amžiaus grupei priklausiantiems asmenims nustatyta 110 atvejų (21,3 proc. visų nustatytų atvejų); 60–64 m. amžiaus grupei priklausantiems – 235 atvejai (45,5 proc. visų nustatytų atvejų).