Danties skausmo košmaras – be gelbėtojų(2)

Nieko nėra baisiau už danties skausmą naktį. Tai žino beveik visi. Kai negelbsti tabletės, klaipėdiečiams lieka viena išeitis – belstis į Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyrių. Tačiau jeigu nėra pūlinio, kurį tektų skubiai operuoti, skausmą malšinanti tabletė yra viskas, ką gali gauti. Tiesa, Priėmimo skyriaus darbuotojai maloniai suteikia informaciją apie mieste veikiančius privačius odontologijos kabinetus, į kuriuos ir pataria kreiptis. Specializuotos skubios pagalbos tarnybos mieste nėra, o ir šalyje veikia tik viena. Kada atsiras daugiau – niekas nedrįsta prognozuoti.

Reklama

Ligoninei nepriklauso?

Klaipėdos universitetinės ligoninės Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Laimis Dubosas pripažino, jog visa skubi pagalba, kuri teikiama ligoninėje, tėra vaistai nuo skausmo.  “Odontologinė pagalba žmonėms, kuriems skauda dantį, ligoninėse nėra teikiama. Šios paslaugos ligonių kasos nefinansuoja. Čia tik duodama analgetikų. Mes dantų negydome ir nemokame jų gydyti“, - paaiškino vedėjas.

Šiame skyriuje suteikiama pagalba esant ūmiam uždegimui, traumoms, gyvybei pavojingai būklei.

L. Duboso teigimu, klausimą dėl skubios pagalbos tarnybos būtinybės jis ne kartą svarstęs su įstaigos administracija, miesto valdžios atstovais, tačiau viskas ir baigėsi tik šnekomis.

Geriau palaukti ryto

Lietuvos odontologų rūmų Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas gydytojas odontologas, burnos chirurgas Romas Abunevičius įsitikininęs, kad skubios odontologinės pagalbos kabinetas Klaipėdoje nėra būtinas.

Labai skubią pagalbą esant lūžiams, pūliniams, kai gali prireikti ilgesnio stacionarinio gydymo, anot jo, turi teikti ligoninė, o dantų skausmo šalinimas nėra skubi pagalba. „Gali sulaukti ryto ir ramiai nueiti pas gydytoją“, - sakė privačios klinikos vadovas.

„Pas mus nėra gyvybei pavojingų atvejų. Todėl reikia raginti žmones tinkamai prižiūrėti dantis, laiku jais pasirūpinti, kad situacijų, kai reikalinga skubi pagalba, apskritai nebūtų. Eiti pas gydytoją tada, kai skauda, jau savaime blogai. Reikėtų apsilankyti dar tuomet, kai skausmo nėra“, -  patarė specialistas.

Jo manymu, reikėtų skirti daugiau lėšų ir pastangų edukuoti žmones, kad jie skirtų daugiau dėmesio dantų ir burnos priežiūrai. Pavyzdžiu, pasak R.Abunevičiaus, derėtų laikyti skandinavus, kurie nuo mažumės rūpinasi savo dantimis, taip išvengdami problemų vėliau.

Nėra poreikio?

R.Abunevičius pripažino, jog Odontologų rūmai klausimo dėl skubios odontologinės pagalbos nebuvimo šalies miestuose iki šiol nesiėmė rimtai spręsti, nes esą nebuvo poreikio.

„Jeigu visuomenė to reikalautų, tektų spręsti. Bet vėlgi – kas sutiks dirbti naktį? Privačių klinikų specialistai vargu ar sutiktų, o valstybinės poliklinikos negaus tam finansavimo. Šiuo metu skubios pagalbos daugelis kreipiasi į valstybines poliklinikas, kas gali mokėti daugiau – į privačias. Tačiau vadinamasis atvirų nervų skausmas paprastai pasireiškia naktį arba savaitgaliais, o Klaipėdoje šeštadieniais dirba tik viena klinika“, - ne itin džiugią situaciją apibūdino R.Abunevičius.

Į ligoninę – kai gresia mirtis

Jeigu smarkiai suskaudo dantį – tai paties aplaidumo pasekmė. Tuo įsitikinusi ir Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkė doc. dr. Anastazija Tutkuvienė. Ji pritarė kolegos klaipėdiečio R. Abunevičiaus pozicijai, kad skubios odontologinės pagalbos tarnyba nėra būtina.

Prieš kelerius metus Odontologų rūmai vykdė sveikatos priežiūros įstaigų apklausą apie tai, kaip jos teikia pirmąją odontologinę pagalbą. Ją turėtų suteikti visą parą dirbančios sveikatos priežiūros įstaigos. Jeigu nedirba kiaurą parą, turi sudaryti sutartis su klinikomis, kurios šią paslaugą teiktų.

„Laiku negydyti dantys nėra priežastis teikti skubią pagalbą. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai problema atsiranda neprognozuojamai, tai ypač būdinga vaikams. Tačiau dažniausiai visiškai pakanka, kad šeimos gydytojas paskirtų skausmą malšinančių vaistų“, - įsitikinusi A.Tutkuvienė.

Jos nuomone, skubios pagalbos tarnyba nėra būtina ir todėl, kad dauguma klinikų dirba iki vakaro.

Gydymas – ne skubi pagalba

Tais atvejais, kai nustatoma gyvybei pavojinga būklė ar ji gresia rimtomis komplikacijomis, pacientu turi pasirūpinti ligoninės medikai.

„Mes įpratę gauti pagalbą nedelsiant, o iš savęs reikalauti nenorime. Žmonės delsia tol, kol nebegali tverti, ir tada kelia triukšmą. Jeigu jie tikrintųsi dantis profilaktiškai, jeigu rūpintųsi burnos higiena, jei lankytųsi pas gydytojus reguliariai, skubių atvejų neturėtų būti. Norima, kad klinikos dirbtų ištisą parą dar ir todėl, kad nueiti po darbo – patogu“, - neabejojo A.Tutkuvienė ir akcentavo, jog pirmoji pagalba nėra dantų gydymas, kaip dažnai klaidingai manoma.

Iš proto varantis skausmas

Vienintelės šalyje skubią pagalbą teikiančios Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovė prof. Alina Pūrienė – kitos nuomonės. Ji ne tik mano, kad tokių tarnybų turi būti daugiau, bet ir ėmėsi žingsnių, kad ši problema pagaliau būtų sprendžiama.

Žalgirio klinika kartu su Vilniaus teritorine ligonių kasa inicijuoja įstatymų ir poįstatyminių aktų peržiūrą.

Būtinoji pagalba ir būtinoji odontologinė pagalba skiriasi, todėl reglamentuojama ir finansuojama ji turėtų būti atskirai, - įsitikinusi A.Pūrienė.

„Situacija yra prasta. Juk, tarkime, Klaipėdos krašte nėra tokios tarnybos, kuri teiktų pagalbą visą parą. Tačiau, reikia pripažinti, kad ir pačių odontologų nuomonė šiuo klausimu skiriasi. Mano nuomone, tarnyba būtina. Jeigu naktį kankina danties nervo skausmas, kurio nenumalšina  vaistai, pacientai „vaikšto stogais“. Vyresniems žmonėms dar ir širdis daužosi“, - aiškino profesorė.

Ji neabejojo, jog atsirastų privačių klinikų, kurios sutiktų teikti būtinąją pagalbą visą parą, jeigu ši paslauga būtų finansuojama valstybės. Tačiau pirmiausiai, anot jos, būtina sutvarkyti teisinę bazę, išsiaiškinti lėšų poreikį, o tada žiūrėti, ar valstybė gali apmokėti, ar ne.

Žeminą orumą

Žalgirio klinikos vadovės nuomone, nėra normalu, kad kitose apskrityse nėra nė vienos skubios odontologinės pagalbos tarnybos. O taip yra ne todėl, kad

privačios klinikos to nesiima ar dėl specialistų stygiaus. Priežastis, anot A.Pūrienės, viena – ši paslauga nefinansuojama.

„Ar ją turėtų finansuoti valstybė? Manau, kad taip. Nors yra ir kita nuomonė: situacijas, kai prireikia skubios specialistų pagalbos, dažniausiai nulemia pačių pacientų aplaidumas ir nesirūpinimas dantimis. Gal žmogus turėtų pats susimokėti? Gal visi mokesčių mokėtojai neturėtų už jį mokėti? Taigi klausimų daug, į juos dar teks atsakyti. Tad kaip bus ateityje, dabar sunku pasakyti“, - kalbėjo A.Pūrienė.

Ji tikino, jog danties skausmas neretai daug intensyvesnis negu kitos kūno dalies skausmas. Tai būklė, kuri, pasak pašnekovės, žemina orumą, blogina gyvenimo kokybę, po skausmo nakties žmogus nėra darbingas ir kitą dieną, taip nukenčia ne tik jis pats, bet ir valstybė, kuri praranda pajamas.

A.Pūrienė pastebėjo, jog visuomenės susidomėjimas šia problema didėja, tad ji turėtų būti sprendžiama greičiau.

Danties skausmas, tinimas ir pūliavimas yra dažniausios priežastys, kurios naktį atveja į Žalgirio kliniką.

Kone 10 proc. paslaugų nėra priskiriama skubiai pagalbai. Žmonės atvyksta į kliniką gydyti dantis jiems patogiu metu ir už tai sumoka patys.

Panašu, kad prabangos savo mieste turėti visą parą veikiančią odontologų tarnybą nei klaipėdiečiai, nei kitų miestų gyventojai artimiausiu metu dar neturės.

Eglė Petkutė