Cukrinis diabetas ir mityba: ar galima kontroliuoti ligą?

Cukrinis diabetas - tai liga, kurią galima palengvinti pasirinkus tinkamą mitybą. Tačiau prieš aptariant tinkamus maisto produktus, labai svarbu apžvelgti, kaip funkcionuoja mūsų organizmas, kokie organai svarbiausi kalbant apie cukrinį diabetą.

Reklama

Vienas svarbiausių organų - kasa. Kasa (lot. Pancreas) kiekvieną dieną pagamina itin didelį kiekį virškinimo sulčių. Nuo 1,5 iki 3 litrų. Šios sultys keliauja į žarnyną, jose yra fermentų, skaidančių angliavandenių junginius į riebalus, baltymus ir nukleino rūgštis. Kasoje taip pat yra beta ląstelės, kurios gamina insuliną - hormoną, kurį kasa nukreipia į kraują ir taip reguliuoja cukraus lygį kraujyje. Insulinas mažina cukraus kiekį.

Kaip veikia insulinas? Daugiausia cukraus į organizmą patenka angliavandenių pavidalu (t.y. grūdai, bulvės, makaronai ir kt.). Angliavandeniai skaidomi iki gliukozės, kuri perduodama į kraują. Kuomet padidėja cukraus lygis - išskiriamas insulinas. Insulinas leidžia kūno ląstelėms paversti gliukozę naudojama energija. Jei ląstelės jau aprūpintos ir vėl valgome angliavandenius - organizmas gliukozę verčia gliukogenu. Šis saugomas raumenyse ir kepenyse, kad prireikus būtų galima panaudoti energijai gaminti. Jei ir ląstelės ir atsargų aruodai pilni - cukrus perdirbamas į riebalus.

Cukrinio diabeto tipai

I tipo cukriniu diabetu dažniausiai suserga vaikai ir paaugliai. Tai autoimuninė organizmo reakcija, kuri ardo kasos beta ląsteles, gaminančias insuliną. Dėl to sutrinka cukraus apykaita, medžiagų apykaita. Skiriamos insulino injekcijos.

II tipo cukrinis diabetas - labiausiai paplitusi diabeto forma. Jis vystosi lėtai. Dažniausiai diagnozuojamas apie 40-uosius gyvenimo metus, nors liga sparčiai jaunėja. Sergant šia diabeto forma, insulinas yra gaminamas, tačiau sumažėja organizmo reakcija į insuliną. Vystosi atsparumas insulinui. Cukraus kiekis kraujyje išlieka per didelis.

Ir I ir II tipo diabetikų kraujyje cukraus lygis yra per aukštas, o ląstelėse gliukozės nepakanka. I tipo diabetas pasireiškia staiga, o II - vystosi lėtai.

Dažniausi diabeto simptomai yra padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, apatija, nuovargis, silpnas imunitetas, regos sutrikimai.

Prieš diagnozuojant II tipo diabetą prasideda priešdiabetinė būklė. Amerikos diabeto asociacija nurodo, kad šią būklę galima nustatyti pamatavus gliukozės kiekį kraujyje:

Norma: nuo 3,9 - 5.5 mmol/l

Priešdiabetinė būklė- 5.6 - 7.0 mmol/l

Diabetas: daugiau nei 7.0 mmol/l

Anksčiau diabetikams ar diagnozavus priešdiabetinę būklę būdavo skiriama mažai riebalų ir daug angliavandenių turinti dieta. Angliavandeniai (grūdai, duona, bulvės ir kt.) neretai sudarydavo net 60 proc. ar daugiau dienos raciono. Prieš 20 metų tai būtų atleistina, tačiau neretai tokias rekomendacijas gauna ir šių laikų pacientai.

Kodėl angliavandeniai yra problema?

Angliavandenių vartojimas išties didelis. Dažnai, remiantis mitybos piramidės rekomendacijomis, net viršija 50 proc. visos dienos kalorijų normos. Tam įtakos turėjo šeštajame dešimtmetyje šešiose skirtingose valstybėse A. Keys atliktas tyrimas. Buvo lyginamas riebalų suvartojimas ir mirtingumas nuo širdies ligų. Tyrimas turėjo daug spragų, neįvertinti visi mitybos ir gyvensenos veiksniai.

Amerikos širdies asociacija palaikė idėją, kad riebalai kenkia širdžiai ir sveikatai. Pradėtos kurti mažo riebalų kiekio dietos. Žmonės atsisakė tokių riebalų kaip sviestas, kiaušiniai, gyvuliniai riebalai - juos iškeitė į rafinuotus augalinius aliejus ir margariną, neriebius pieno produktus. Tačiau tai nedavė rezultato. Žmonės ne tik nenumetė svorio, bet jo ir priaugo. Dieta be riebalų suveikė priešingai.

Angliavandeniai, ypač greitai pasisavinami (sausi pusryčiai, makaronai, duona, bulvės), organizme skyla į cukrų. Tuomet vyksta jau aptarta reakcija - kasa išskiria insuliną. Liūdna yra tai, kad daugelio žmonių nejudrus ir nesveikas gyvenimo būdas per ilgą laiką priverčia organizmą "priešintis" insulinui. Gliukozės kiekiai nuolat auga. Jie tampa per dideli. Vis daugiau cukraus verčiama nebe energija, o riebalais. Išsivystęs atsparumas insulinui nebeteikia ląstelėms energijos. Insulino išskiriama vis daugiau ir daugiau.

Kokia mityba tinka sergant diabetu ar diagnozavus priešdiabetinę būklę?

Gera žinia ta, kad pakeitus mitybą įmanoma kontroliuoti insulino išskyrimą ir pakeisti organizmo veiklą į teigiamą pusę. Tam labiausiai tinka Viduržemio jūros dieta (kai kuriais atvejais, Paleo arba Keto dieta, aut.past.). Svarbu yra valgyti mažiau angliavandenių. Tinka vaisiai (geriausia nesaldūs ir nedideliais kiekiais), uogos, žalumynai, nekrakmolingos daržovės, mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, sveikieji riebalai kaip kokosų ar alyvų aliejus, alyvuogės, avokadai, šiek tiek riešutų ar sėklų. Galima valgyti nedaug sudėtinių angliavandenių, kurių lėtas pasisavinimas, kaip, pavyzdžiui, ankštinių daržovių. Jokiu būdu nesirinkti baltų miltų produktų, įvairių dribsnių ar bulvių.

Valgyti pusryčius. Pusryčiams rinktis žemo glikeminio indekso produktus - taip užtikrinsite ilgą sotumo jausmą. Puikus pasirinkimas yra kiaušiniai su daržovėmis, avokadai, riebi žuvis. Savaitgaliais ar dienomis, kuomet keliamasi vėlai, rekomenduojama valgyti tik du kartus - sočius pusryčius ir pavakarius. Tokiu būdu galės pailsėti imuninė sistema, mažiau energijos bus skiriama virškinimui.

Labai svarbu yra vengti streso - stresas išbalansuoja hormonų veiklą. Rekomenduojama pakankamai judėti. Judėjimas didina jautrumą insulinui (ypač jėgos pratimai, darbas su svoriais). Rasti laiko atsipalaidavimui: meditacija, joga, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas gamtoje ir pan.

M. Mosley, autorius, parašęs knygą "8 savaičių glikemiją mažinanti dieta", nurodo, kad pakeitus mitybą daugelio pacientų sveikatos rodikliai ženkliai pagerėja vos per 8 savaites. Jei diabetu sergama ilgą laiką - prireikia ilgesnio laiko tarpo. Kaip bebūtų - gera žinia yra ta, kad pakeitę įpročius galime pagerinti savo sveikatą ar net išvengti ligos, jei nustatyta priešdiabetinė būklė.