COVID-19 liga – vis dar tarp trijų pagrindinių mirties priežasčių

Pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės (20,5 tūkst. vyrų ir 22,4 tūkst. moterų), t. y. 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 metais, – praneša Higienos institutas. Daugiausiai gyvybių nusinešė kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir COVID-19 liga. Pastaroji vis dar laikėsi trijų pagrindinių mirties priežasčių trejetuke.

Reklama

Mirusiųjų statistika

2022 m. 21,6 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė (45,8 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (32,6 proc.) – 85 m. ir vyresni.

Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga ir išorinės mirties priežastys sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,2 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos – 6,1 proc. (2021 m. COVID-19 sudarė 14,7 proc. visų mirties priežasčių), nuo išorinių mirties priežasčių – 5,4 proc. visų mirusiųjų.

Vyrų mirties priežastys

2022 m. dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (46proc.), piktybiniai navikai (20,9 proc.), išorinės mirties priežastys (8,1 proc.), COVID-19 liga (6,2 proc.), virškinimo sistemos ligos (5,6 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (9 410 mirčių) vyravo išeminės širdies ligos (61,3 proc. visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (21,2 proc.).

Nuo piktybinių navikų mirė 4 278 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 20,1 proc., priešinės liaukos – 11,7 proc., skrandžio – 7,6 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.

Nuo COVID-19 ligos mirė 1 260 vyrų (2,6 karto mažiau, nei 2021 m.), daugiau nei trys ketvirtadaliai jų (85 proc.) – vyresni nei 65 m.

Iš 1658 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 25,7 proc. – dėl savižudybių. 66,2 proc. mirusiųjų amžius iki 65 m.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1 153vyrai (43,5 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 27,8 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos).

Moterų mirties priežastys

2022 m. dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (58,4 proc.), piktybiniai navikai (16,1 proc.), COVID-19 liga (6,0 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,7 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (1 3093 mirtys) vyravo išeminės širdies ligos (58,4 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (26,3 proc.) ir hipertenzinės ligos (9,3 proc.).

Dažniausios mirties priežastys tarp 3 621 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (15,3 proc.), storosios žarnos (8,1 proc.), kasos (7,8 proc.), bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,3 proc.) piktybinių navikai.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19 liga. Nuo jos mirė 1346 moterys, 93,3 proc. – vyresnės nei 65 m.

Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių 1 053 moterų dažniausios mirties priežastys – kepenų cirozė ir fibrozė (21,0 proc.) bei skrandžio, dvylikapirštės žarnos opos (15,1 proc.).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 678 moterų didžiausia dalis (69,3 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, nusižudė – 14,9 proc. Daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) moterų mirė nesulaukusios 65 m. amžiaus.

Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

2022 m. mirė 9 140 darbingo amžiaus gyventojų (16–64 m.), iš kurių 70,6 proc. – vyrai, 29,4 proc. – moterys.

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.).

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų – 10,2 proc., nuo virškinimo organų piktybinių navikų – 9,2 proc.

Vaikų ir kūdikių mirties priežastys

Nuo 2014 m stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2022 m. mirė 58 1–17 metų amžiaus vaikai (35 berniukai ir 23mergaitės). Tai yra 57 proc. mažiau nei 2014 m. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (37,9 proc.), piktybiniai navikai (15,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (12,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 22 vaikai (16 berniukų ir 6 mergaitės) (4 vaikais mažiau nei 2021 m.).

2022 m. mirė 67 kūdikiai (vaikai iki 1 metų). Palyginti su 2021 m., 6 kūdikiais mažiau. Iš viso mirė 37berniukai ir 30 mergaičių. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.).