Budėjimus paromis Norvegijoje teko pamiršti – čia visi tausoja save (9)

Šiuo metu lietuvė Barbara Baturo gyvena ir dirba Norvegijos sostinėje Osle. Ilgametę slaugytojos patirtį Lietuvoje sukaupusi moteris šiuo metu slaugo nebe vaikus, kaip gimtinėje ir vos atvykus į svečią šalį, o suaugusiuosius. Vis dėlto, nepaisant puikių sąlygų, kurias gavo išvykusi svetur, moteris žada būtinai sugrįžti į gimtinę – tik pasilieka laiko įgyvendinti savo tikslus.

Reklama

B. Baturo prisipažįsta niekada rimtai negalvojusi apie emigraciją visam laikui – galbūt retkarčiais pamąstydavusi, kad norėtųsi permainų profesinėje srityje, tačiau tik trumpam.

„Maniau, kad darbas kitoje šalyje būtų puiki galimybė praplėsti akiratį, tobulėti, augti ir mokytis sveikatos priežiūros srityje, įgyti naujos profesinės patirties, išmokti naujos kalbos bei nesustoti žengus į priekį“, – kaip Barbara svajojo, taip gyvenimas viską ir sudėliojo.

Lietuvoje dirbo 17 metų

Lietuvoje B. Baturo slaugytoja dirbo 17 metų. Pravėrusi pirmosios darbovietės Vilniuje, Santaros klinikų Vaikų ligoninėje, duris, čia pasiliko ilgam – Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje pradėjusi dirbti po mokslų baigimo pradirbo 16 metų.

„Dirbti su vaikais visada buvo miela ir malonu, aišku, visada buvo labai liūdna ir graudu matyti sergančius, bet malonu, kai jie pagydavo ir palikdavo skyrių“, – prisiminimais dalijosi B. Baturo. Kartais moteriai toptelėdavo mintis, kad norėtų dirbti panašų ar tokį pat darbą kitoje šalyje. Galvoje vis sukosi mintis, kad gavusi pasiūlymą dirbti su vaikais svetur, nedvejodama jį priimtų.

Netrukus mintys virto realiomis galimybės įgyvendinti savo norą paieškomis. Kartą naršant internete jai už akių užkliuvo skelbimas apie tai, kad organizuojami norvegų kalbos kursai slaugytojams, o po jų pasiūlomas darbas Norvegijoje, žinoma, su atitinkamomis skandinaviškomis darbo sąlygomis ir garantijomis.

„Taigi vedama smalsumo nuėjau į kursų atranką. Vis tiek buvau nusiteikusi, kad nevažiuosiu, bet buvo įdomu pasiklausyti, ką siūlo įmonė ir kokios perspektyvos. Be abejo, mane sudomino dar ir tai, kad toji įmonė siūlė darbą su reguliariu sugrįžimu į namus – kas 2-3 mėnesius. Pamąsčiau, kad tai tinkamas variantas neatitolti nuo Lietuvos“, – apie pirmuosius žingsnius darbo svetur link pasakojo emigrantė.

Specializuoti ir intensyvūs kalbos kursai truko šešis mėnesius, kasdien. „Dėstė šaunūs dėstytojai, savo srities specialistai, kurie mokė kalbos, šalies papročių ir kultūros bei skatino mokytis bei nepalūžti ir tik žvelgti į priekį“, – gyrė B. Baturo.

Pasibaigus kursams buvo pasiūlytas darbas su vaikais, apie kurį Barbara anksčiau nuolat pagalvodavo ir kurio jau buvo ragavusi išties netrumpai. Taigi ji nedvejodama sutiko.

Adaptacija neužtruko

„Visiškai suprantama, kad reikia tam tikro laiko adaptuotis naujoje vietoje ir priprasti prie naujos vietos, naujų kolegų, naujų darbo sąlygų. Tas adaptacijos periodas, ko gero, priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus“, – įsitikinusi ji. Moteriai išvykimas dirbti svetur nekėlė jokio nerimo ar sunkumų, o ir adaptuotis naujoje aplinkoje buvo gana paprasta.

„Esu žingeidi: man viskas įdomu, kas nauja, aš greitai adaptuojuosi naujame kolektyve. Mėgstu bendrauti, užkalbinti žmones. Taigi įsilieti į naują kolektyvą man nebuvo problemų. Be to, norvegai yra supratingi, tolerantiški, kantrūs, malonūs žmonės. Visada stengiasi paaiškinti tai, ko nesupranti, kitais žodžiais bei skatina tave vis klausti, jei ko nežinai“, – apie gyvenimo pradžią svetur pasakojo moteris. Anot jos, norvegai yra pripratę prie kitos tautos žmonių, nes jų čia dirba daug: švedų, ispanų, latvių, filipiniečių.

Norvegijoje Barbara jaučiasi gerai, saugiai – užtikrintumo suteikia ir tai, kad visuomet pasirengęs padėti jai priskirtas koordinatorius.

„Jis rūpinasi darbo ir kelionės, buitiniais klausimais: suplanuoja ir paskiria atostogų laiką, pasirūpina būstu, užsako bilietus į gimtinę, supažindina su būsima darbo vieta, gyvenimo sąlygomis, padrąsina ir pataria“, – pasakojo B. Baturo.

Lietuvė tvirtino, kad šiam žmogui galima skambinti ar rašyti bet kada – esą visuomet jis pasirengęs suteikti reikalingą atsakymą.

Turėjo vieną pacientą

Šiuo metu ji dirba įmonėje „Centric Care As“, kurios būstinė yra Osle. Įmonė turi sutartis su ligoninėmis ir slaugos namais įvairiuose Norvegijos miestuose, todėl darbo vieta gali būti nuo pietų iki šiaurės Norvegijos. Šiuo metu ji dirba Osle. Tiesa, vos atvykusi į Norvegiją, ji dirbo kitur – Herøy Møre Romsdalyje. Ten ji turėjo vieną pacientą – vaiką, kuriam buvo reikalinga intensyvi priežiūra – gydymas ir slauga.

Nereikėjo sukti galvos dėl gyvenamosios vietos – butą surado įmonė. „Pasirašant darbo sutartį 1846 valandoms, reikėdavo mokėti apytiksliai pusę sumos pačiai, likusią dengdavo įmonė, kuri pasirūpino ir depozitu. Pasirašant darbo sutartį 3500 valandoms, įmonė dengia 100 proc. būsto kainos savo darbuotojams“, – apie gyvenimo sąlygas svetur pasakojo ji.

Gyvenimo sąlygos, anot jos, išties puikios: butas puikiai įrengtas su būtiniausiais baldais, arti darbo. Be to, miestas, kuriame moteris dirbo, turtingas gamtos vaizdų: „Gyvenau tiesiog saloje, iš visų pusių miestą supo vanduo, aplink daug salų ir jas visas jungė daugybė tiltų, mažos salelės su nepakartojamai gražia gamta: kalnai, jūra, ežerai, fiordai, plaukiojantys laivai, puikus kalnų klimatas“, – prisiminė lietuvė.

Visą šį grožį ji iškeitė į Oslą. „Pasikeitė ir darbas – jau nebe su vaikais, bet su suaugusiais – tai geriatriniai demenciniai pacientai“, – pridūrė emigrantė.

Atsisveikino su budėjimu paromis

Iš Lietuvos Barbara išvyko, turėdama nemenką žinių bagažą: tiek darbo patirties, tiek teorijos: „Tačiau čia dirbant vis tiek teko susidurti su nauja medicinine įranga, kurios neteko nei matyti, nei naudoti, ir, aišku, naujomis medicininėmis priemonėmis bei dokumentacija. Taip pat darbe yra reikalaujama didelio savarankiškumo ir atsakomybės: daug iškilusių gydymo ar slaugos problemų tu aiškiniesi bei randi sprendimą pati. Gydytojai aplanko tik tada, kai yra būtinybė, arba nustatytu laiku“.

Lietuvoje jos darbo grafikas daugiausiai būdavo paromis. Toks darbo grafikas ją tenkino ir patiko.

„Norvegijoje apie tokius grafikus teko pamiršti. Darbas tikrai nėra varginantis. Grafikai sustyguoti trimis pamainomis: dieninė, vakarinė ir naktinė pamainos. Pamainos labai trumpos po septynias valandas (naktinė kiek ilgesnė – 10 val.). Pamainos yra tiesiog trumpos ir greit pralekiančios“, – palygino darbus Lietuvoje ir svetur lietuvė.

Pirmosiomis dienomis Barbarai ypač keistas atrodė norvegų perdėtas rūpinimasis darbuotoju. Atėjus į darbą vis išgirsdavo klausimą, kaip laikosi, kaip jaučiasi, o darbo pabaigoje – palinkėjimą gerai pailsėti, jaukiai praleisti laiką arba padėką už darbą.

„Taip pat norvegams svarbu, kad jaustumeisi darbe saugiai bei neskubėtum, nepatirtum stresinių situacijų, dirbtum ramiai“, – norvegus gyrė ji.

Na, ir galiausiai skiriasi atlygis. Jis mokamas pagal norvegiškus įstatymus.

„Jis susideda iš valandinės algos (tai priklauso nuo išdirbto stažo, patirties), dar yra mokami priedai: vakariniai, naktiniai, šeštadieniais bei sekmadieniais – poilsio dienų priedas, šventinėmis dienomis – šventinis priedas“, – vardijo moteris.

Atlyginimų ir įrangos linkėtų Lietuvai

Norvegijos sveikatos priežiūros sistemoje, anot jos, visi darbuotojai yra lygūs ir visi laikomi savo srities specialistais: ar tai būtų slaugytojo padėjėjas, sveikatos specialistas, gydytojas, vadovas, slaugytojas – visi esą yra labai gerbiami ir vertinami.

„Manyčiau, kad į Lietuvą galima būtų perkelti personalui darbą palengvinančius medicininius įrenginius, kurių čia yra tikrai nemažai. Na, ir, žinoma, reiktų didesnio atlygio“, – gimtinei linkėjo kai ką perimti iš Norvegijos lietuvė.

Ir pati ji žada būtinai sugrįžti į Lietuvą. Ir dabar apie tai prisipažino dažnai pamąstanti, tačiau dar kurį laiką teks palūkėti: „Bet aš sugrįšiu – tikrai! Esu toks žmogus, kuris mėgsta išsikelti sau tikslą ir pasiekti reikiamą rezultatą. Tai skatina mane nepasiduoti, įveikti kliūtis ir ieškoti naujų sprendimo būdų. Taigi šiuo metu dar nepasiekiau savo trokštamo rezultato, dar reikia pagilinti tiek kalbos, tiek profesines žinias“, – sakė lietuvė.