Bloga nuotaika ir depresija - ne tas pats
Ruduo toks metas, kuomet daugelį pradeda kamuoti bloga nuotaika, vis labiau tamsėjantys vakarai verčia dažniau likti namuose. Neretai kyla niūrių minčių, kamuoja slogi nuotaika. Dažnas linkęs visus šiuos simptomus skirti rudeninei depresijai. Tačiau ar tikrai įvertiname, kokia pavojinga yra ši liga, ir kaip ją atskirti nuo prastos nuotaikos?
Kasmet Europoje spalio 1-ąją minima depresijos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vieną labiausiai paplitusių sveikatos sutrikimų Europoje. 2015 metais Europos Depresijos Asociacija (EDA) skatina žmones labiau domėtis šia liga ir dirbti kartu, kad būtų užtikrintas tinkamas depresijos gydymas ir prevencija.
Daugiau nei 50 milijonų Europos piliečių kenčia nuo psichinės sveikatos sutrikimų tam tikru savo gyvenimo metu. Žmonėms geriau suprasti šį sutrikimą, kreiptis pagalbos dar turint lengvesnę depresijos formą, priimti artimųjų paramą ir sumažinti visuomenėje egzistuojančius stereotipus padeda didesnis informacijos kiekis apie šią ligą.
„Man depresija“ - šiais laikais yra dažnai naudojamas posakis, vos pajuntama prasta nuotaika. Tačiau svarbu atskirti šiuos du terminus. Depresija nėra tiesiog geros nuotaikos nebuvimas – tai yra rimtas psichologinis sutrikimas, kuris gali ženkliai sumažinti žmogaus gyvenimo kokybę.
Dažniausiai depresija pasireiškia itin slogia nuotaika ar sumažėjusiu domėjimusi įprastinėmis veiklomis ilgiau nei dvi savaites. Taip pat žmogus nebegali įprastai funkcionuoti savo socialinėje, darbo arba akademinėje aplinkoje. Anksčiau dominusios veiklos ir užsiėmimai staiga tampa visai nebeįdomūs, o prasta nuotaika išlieka didžiąją dienos dalį. Pakitęs apetitas taip pat yra depresijos požymis – žmogus gali staiga priaugti arba numesti 5 proc. savo kūno svorio. Panašūs pokyčiai pastebimi ir miego rutinoje – pradeda kamuoti nemiga arba nuolatinis noras miegoti. Nenuostabu, kad atsiranda energijos trūkumas ir nuolatinis nuovargio jausmas.
Patariama atkreipti dėmesį ir į psichologinius pojūčius, tokius kaip bevertiškumo ir kaltės jausmai, kurie atsiranda be jokios priežasties, taip pat ir pablogėjusią savo koncentraciją. Ypač reiktų sunerimti, jei atsiranda minčių apie savižudybę.
Depresija išsivysto palaipsniui, keičiantis smegenų cheminiam balansui, kuris vėliau paveikia visą žmogaus fiziologiją. Šiai ligai įtakos padaryti gali ne tik žmogaus genetika, bet ir išoriniai veiksniai, tokie kaip stresas, netektys, tam tikros ligos ir medikamentai bei sudėtingi gyvenimo įvykiai. Dažniausiai tai būna įvairių veiksnių rezultatas. Nors skirtingiems žmonėms ligos priežastys ar net simptomai gali būti pakankamai skirtingi, susirgti depresija yra gana didelė rizika. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, viena iš penkių moterų ir vienas iš dešimties vyrų susidurs su depresija tam tikru savo gyvenimo metu.
Jeigu pastebėjote, kad jūs jaučiatės nusiminęs, patiriate nuolatinį nuovargį, malonumo trūkumą, jaučiate, kad ženkliai pakitęs produktyvumas ir patiriate bent kelis iš anksčiau išvardintų simptomų ilgiau nei 2 savaites arba jaučiate, kad šių simptomų intensyvumas padidėjo po vaistų vartojimų, būtinai pasikonsultuokite su specialistu.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro informacija
Susiję straipsniai
