Batsiuvys be batų, medikas be...?(1)

Medikai kasdien gelbsti gyvybes, gydo įvairiomis ligomis sergančius ligonius, užsiima šviečiamąja, prevencine veikla.  Tačiau retas susimąsto - galbūt puikiai žinomas posakis „Batsiuvys be batų“ gali būti pritaikytas ir jiems? Kokios grėsmės gydytojo ir slaugytojo sveikatai tyko jo kasdieniame darbe? Ar žinojimas, kas ir kada gali nutikti, visada padeda išvengti profesinių ligų bei susižalojimų? Ar visiems medikams pavyksta pritaikyti sveikos gyvensenos rekomendacijas savo kasdienybėje? Į šiuos ir kitus klausimus mums padeda atsakyti Vilniaus Centro poliklinikos Darbo medicinos klinikos vedėja gydytoja Raimonda Kungytė.

Reklama

Medikų profesinių ligų priežastys

Nepaisant didelio žinių apie sveikatą ir ligas bagažo, net ir gydytojams ne visada pavyksta išsaugoti puikią sveikatą. Priežasčių yra daug: dažnas kontaktas su dirginančiomis cheminėmis medžiagomis, infekuotais biologiniais organizmo skysčiais, darbas su aštriais daiktais: skalpeliais, adatomis ir kt. Nepatogiai įrengtos darbo vietos, netinkama įranga, avalynė, apranga, personalo ar žinių apie ergonomiką stoka, pacientų agresija, stresas, naktinis darbas gali tapti gydytojų bei slaugytojų sveikatos sutrikimo priežastimis.

Nugarą skauda ir medikams

„Su darbu susijusios jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos yra rimta ligoninės personalo, ypač slaugos darbuotojų, problema. Jiems sunku išvengti nugaros traumų ir peties raiščių patempimų. Slauga – viena iš profesijų, kurios atstovams kyla didžiausia rizika patirti nugaros skausmą. Pirminė šių sutrikimų priežastis – pacientų kilnojimas, sukiojimas, perkėlimas ir vartymas, – teigė R. Kungytė. – Yra daugybė taisyklių, patarimų ir reikalavimų, kaip taisyklingai kelti pacientą, nepakenkiant sau, tačiau pacientas nėra krovinys, ne visos situacijos yra standartinės, ne visada aplink būna pakankamai personalo, todėl saugaus paciento perkėlimo taisykles pritaikyti pavyksta ne visada. Taip pat sveikatai žalingas yra vienodų judesių ar judesių serijų nuolatinis ar dažnas kartojimas, nepatogi kūno padėtis, kuri organizmui sukelia stresą, pavyzdžiui, palinkimas virš lovos, klūpojimas ar liemens sukimas keliant. Neišvengiamas yra paslydimo, suklupimo ir pargriuvimo pavojus. Nelygūs darbiniai paviršiai ar ribotas darbo plotas, kai mažose patalpose yra daug įrangos, taip pat didina darbo metu patiriamų traumų riziką“.

Infekcinių ligų šešėlis

Visuomenėje kilus infekcinių ligų protrūkiams nemaža dalis gyventojų imasi papildomų apsaugos nuo mikroorganizmų priemonių. Medikų darbe sąlytis su patogeniškais (t.  y. sveikatos sutrikimą galinčiais sukelti) mikroorganizmais yra kasdienybė. Dėl dažnesnio kontakto didėja ir rizika susirgti. „Nustatyta, kad rizika užsikrėsti tuberkuliozės mikobakterijomis ir susirgti tuberkulioze medikams yra 1,5 karto didesnė nei bendros populiacijos. Be to, gydytojai dažniau užsikrečia labai atspariomis M. tuberculiosis formomis”, – apgailestavo pašnekovė.

Medikės teigimu, didelį pavojų gydytojų sveikatai kelia ir virusai, ypač žmogaus imunodeficito (ŽIV), hepatito B (HBV) bei hepatito C (HCV) virusai. Susižalojus užkrėsta adata ar aštria priemone, du iš šimto sužalotųjų (1,8 proc.) būna infekuojami HCV. Patyrus nedideles traumas rizika

užsikrėsti HCV yra penkis kartus mažesnė negu rizika užsikrėsti HBV. Tačiau hepatito C virusas išlieka didesne problema, nes efektyvi hepatito C viruso vakcina dar nėra sukurta, o apsisaugoti nuo hepatito B viruso galima skiepais. Žinoma, skirtingų specialybių medikų infekcinių ligų rizika skiriasi, pavyzdžiui, didesnis pavojus užsikrėsti HCV yra hemodializės ir organų transplantacijos skyrių darbuotojams.

Nereikėtų pamiršti ir kitų medikų darbo aplinkoje dažnai aptinkamų mikroorganizmų: gripo, adeno, parvo, resipracinio sincitijaus virusų, Bordetella genties bakterijų, sukeliančių kokliušą, tymų, raudonukės, vėjaraupių ir kitų ligų sukėlėjų. Nuo šių ir kitų ligų sukėlėjų medikai apsisaugo dažnai plaudami rankas, naudodami dezinfekcines priemones, chalatus, veido kaukes, pirštines.

Odos priežiūra – dažna mediko problema?

“Kadangi ligoninės personalo aplinkoje nestinga kontakto su patogeniniais mikroorganizmais, reikalinga adekvati apsauga, kuri, deja, nėra tokia nekalta. Dažnas rankų plovimas, nuolatinis dezinfekcinių medžiagų, ypač turinčių gliutaro aldehido, naudojimas dirgina odą, sukelia dermatitus. Daugelis medikų kasdien mūvi vienkartines pirštines. Dažnas kontaktas su natūralios gumos lateksu gali pasireikšti alerginėmis ir nealerginėmis odos ligomis, todėl medikai turėtų kreipti ypatingą dėmesį savo rankų odos priežiūrai”,  – perspėjo gydytoja.

Psichologinis stresas – kasdieninis medikų darbo palydovas

Stresą dažnai patiria daugelis žmonių, tačiau mediko darbe jo yra ypač daug. Nuolatinis bendravimas su kenčiančiais žmonėmis, didelė kasdieninė atsakomybė bei darbo krūvis, ūmios, greitos mediko reakcijos reikalaujančios pacientų būklės net ir patyrusiems medikams sukelia nemažai streso. Situaciją kartais pablogina neadekvati paciento artimųjų reakcija į mediko darbą, nepakankamas kolegų palaikymas darbe, komandinio darbo nebuvimas, konfliktai kolektyve, kurių išvengti visuomet stengiamasi, tačiau ne visada pavyksta. Dėl darbo pobūdžio ne visiems gydytojams pavyksta laikytis taip visiems rekomenduojamo darbo bei poilsio režimo. Dažnai nespėjama laiku papietauti, užsitęsus operacijai ar esant daugiau pacientų, dirbama ilgiau negu rekomenduojama, naktiniai ar savaitgaliniai budėjimai taip pat nepadeda tinkamai laikytis sveikos gyvensenos rekomendacijų.

Patiriamą stresą didina ir prievarta bei agresija darbe, ypač psichiatrijos, geriatrijos, skubios pagalbos skyriuose, laukiamuosiuose. Agresyviai nusiteikusių pacientų ar jų artimųjų elgesio pasekmės gali būti liūdnos. Su tokiais pacientais ligoninės personalas privalo būti ypač atsargus, nes neatsargumo kaina gali būti ne tik mediko psichologinė trauma ar fizinis sužalojimas, bet ir mirtis.

Sveikatos problemos prasideda dar studijuojant?

Nelengvas yra ne tik gydytojo darbas, bet ir kelias iki jo – t. y. studijos. Dar būdami studentais dėl įtempto tvarkaraščio bei didelio naujos informacijos kiekio jie ne visada spėja laiku pavalgyti, pakankamai pailsėti.

Miego stoka yra nuolatinė daugelio būsimų medikų palydovė. Dalį jaunuolių kamuoja lėtinio nuovargio sindromas, atsiranda arba dėl streso paūmėja jau anksčiau kamavusios sveikatos problemos, vargina regos sutrikimai, stuburo iškrypimai ir kitos dėl mažo fizinio aktyvumo ir ilgo sėdimo darbo atsirandančios ligos.

Dalis studentų savo kailiu patiria, kas yra hipochondrija – tai pernelyg didelis susirūpinimas sveikata, ligų ieškojimas jų net nesant, baimė, jog jis sunkiai serga arba tuojau susirgs. Mat nuolatos skaitydami apie ligas bei jų simptomus, dalį jų jaunuoliai „prisiderina“ sau, nors realaus pagrindo tam iš tiesų nėra.

Žinoti nepakanka

Dėl darbo intensyvumo ir sudėtingumo dažnas medikas nekreipia pakankamai dėmesio į savo sveikatos išsaugojimą bei puoselėjimą. Žinojimas padeda išvengti sveikatos sutrikimų tik tuomet, kai yra imamasi tinkamų sveikatos apsaugos priemonių. Reikalingos gydytojų asmeninės pastangos, komandinis darbas, darbo vietų optimizavimas, pacientų supratingumas.