Autoritetingo šaltinio išvados: neabejotina tabako kontrolės nauda sveikatai ir ekonomikai

Praėjusią savaitę JAV Nacionalinio sveikatos instituto Nacionalinis vėžio institutas (The National Cancer Institute, NCI), bendradarbiaudamas su Pasaulio sveikatos organizacija, išleido monografiją apie tabako kontrolę „The Economics of Tabacco and Tabacco Control“, - praneša thelancet.com.

Reklama

Beveik 700 puslapių pranešime sutalpintas neįtikėtinas daugiau nei 60 autorių iš viso pasaulio darbas. Jame pateikiama išsami naujausių įrodymų ir tyrimų santrauka ir aptariama, kas turėtų būti padaryta tabako kontrolės ekonomikoje, kuri apima tabako vartojimą ir jo augimą, produkcijos gamybą bei prekybą, taip pat kontrolei skirtas intervencijas ir draudimus, siekiant sumažinti tabako vartojimą ir to pasekmes sveikatai bei ligų atsiradimui.

Monografijoje pateiktais duomenimis, dėl tabako vartojimo kasmet miršta apie 6 mln. žmonių ir šis rodiklis, jei nebus imtasi griežtesnių priemonių, 2030-aisiais metais turėtų pasiekti 8 mln. ribą. Didžioji dalis (80 proc.) mirčių įvyksta mažų ir vidutinių pajamų šalyse, o tabako vartojimas visame pasaulyje labiausiai paplitęs tarp skurdžiausių ir pažeidžiamiausių visuomenės narių. Pranešime pabrėžiama didžiulė ekonominė našta šalims ir bendruomenėms.Tabako vartojimas pasaulio ekonomikai kasmet atsieina daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių dėl netenkamo produktyvumo ir sveikatos apsaugos sistemos sąnaudų.

Tabako produkcijos paklausos mažinimo politika ir programos, apimančios visapusius tabako pramonės rinkodaros apribojimus, nerūkymo politikos įgyvendinimas, apie žalą sveikatai įspėjančių grafikų platinimas, rūkymo metimo programos yra iš tiesų efektyvios ir atsiperkančios.

Ir vis dėlto monografijoje vėl patvirtinta, kad pati veiksmingiausia priemonė – mokesčių ir kainos pakėlimas. Aukštesnės kainos mažina suvartojimą. O mokesčiai generuoja nemenkas pajamas valstybei, pavyzdžiui, 2013-2014 metais apie 269 mlrd. dolerių valstybės biudžetų įplaukų gauta būtent iš pasaulio tabako gaminių akcizo mokesčių, o globaliu mastu vyriausybės tabako kontrolės programoms išleido mažiau nei 1 mlrd. dolerių. Gana didelis mokesčių pakėlimas nepadidino neteisėto tabako gaminių pardavimo ir nepakenkė ekonomikai. Priešingai, tabako kontrolė, ypač mokesčių padidinimas, sumažina neproporcingą naštą, kurią tabako vartojimas užkrauna neturtingiesiems.

Pranešimo siunčiama žinutė, kad tabako kontrolės intervencijos ir įstatymai yra naudingi tiek visuomenės sveikatos, tiek ekonominiu atžvilgiu, ypač neturtingose šalyse, nėra naujiena. Tačiau dėmesys mažoms ir vidutinėms šalims yra sveikintinas, nes įvairių tabako kontrolės priemonių įgyvendinimas tuose regionuose atsilieka (daugiausiai dėl tabako pramonės taktikos ir strategijų siekiant pakenkti tabako kontrolės pastangoms).

Didžiausią nerimą kelia tai, kad monografijoje prieinama prie išvados, jog tabako kompanijų galia pastaruoju metu išaugo ir kelia naujų iššūkių. Rytų Viduržemio regionas, kuriame tabako vartojimas vis auga, ir Afrika, pačioje pradžioje buvusi epidemine zona, yra „taikinys“ – paskutinis tabako pramonės šansas pasipelnyti.

Apmokestinimas yra lemiamas žingsnis, norit greitai sumažinti rūkymo paplitimą ir įgyvendinti PSO tikslus iki 2025-ųjų metų tabako vartojimą pasauliniu mastu sumažinti 25 proc. ir iki 2030-ųjų metų pasiekti, kad būtų išvengiama trečdalio mirčių, ištinkančių dėl neužkrečiamų ligų. Tai gali būti pasiekta tik ženkliai padidinus mokesčius.

Tačiau tik 33 šalys naudojasi bendromis strategijomis, į kurias įtrauktas žymus mokesčių didinimas. Tokiose šalyse, kaip Kinija ir Indija mokesčiai didinami nepakankamai. Taigi tabako kontrolės svarba turi būti įrodyta finansų ministrams, Pasaulio bankui ir kitoms svarbioms institucijoms.