Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Augalai – keršytojai, svaigintojai ir žudikai (2)

Šaltinis: vlmedicina | 2015-04-06 00:01:35

Kuo pavojingos tokios pavasario puošmenos, kaip žibuoklės, plukės, purienos, snieguolės, žiedais apsipilantis žalčialunkis? Kodėl valgome tik prinokusius pomidorus, o bulves laikome tamsiuose rūsiuose? Apie augalus žudikus - knygos „Toksikologo užrašai“ ištraukoje. Knygą, gimusią iš Danutės Jonušienės pokalbių su gydytoju toksikologu Robertu Badaru, išleido leidykla „Tyto alba“.

Žibuoklės
Lietuvoje anksti žydinčios žibuoklės - nuodingos. Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės nuotr.

Dideliais žiedais pražystantys amariliai nėra valgomi, tačiau supainiojus juos su lysvėje augančiais svogūnais, nuo kurių trykšta ašaros, ir netyčia užvalgius ima burnoje tvenktis seilės, žmogus pradeda vemti, viduriuoti. Amarilinės gėlės (Narcissus, Amarylis, Galanthus) sukaupia beveik pusantro šimto cheminių junginių, iš kurių geriausiai žinomi narcizų alkaloidas likorinas ir snieguolių alkaloidas galantaminas. Gali apsinuodyti ne tik vaikai, pakramtę amarilių svogūnėlių, bet ir senoliai, kuriems dėl amžiaus silpsta regėjimas.

Pirmoji pavasario gėlė snieguolė (Galanthusnivalis) taip pat nuodinga. Snieguolėmis patariu grožėtis iš tolo, negalima valgyti jų svogūnėlių. Seilėtekis, priepuolinis vėmimas, kartais viduriavimas – tokių negalavimų priežastis yra snieguolių nuodai.

Nuodingos ir Lietuvoje anksti žydinčios plukės (Anemonae), šilagėlės (Pulsatila), žibuoklės (Hepatica), purienos (Calthapalustris), vėdrynai (Ranunculus) – visi šie augalai turi nuodingos medžiagos protoanemonino. Sauja plukės antžeminių ūglių – mirtina nuodų dozė.

Purienos
Purienos. Genovaitės Privedienės nuotr.

 

Nuskynus vėdryną, ištrykšta gelsvas odą ir gleivines dirginantis skystis. Nuo šio skysčio parausta ir patinsta oda, gali iškilti pūslių, sunkesniais atvejais – apmirti audiniai. Patekęs į virškinimo traktą protoanemininas sukelia sunkų uždegimą, pacientas vemia, viduriuoja su krauju.

Išgliaudžius ir paragavus kaštono vaisių (Aesculus hippocastanum) teks dažnai lakstyti į tualetą, nes paleis vidurius. Kaštonuose aptinkama triterpeninio saponino aescino. Dėl šių nuodų kamuoja nerimas, vėliau – mieguistumas, gali ištikti koma. Kartą keturmečiam vaikui, sukramčiusiam per keletą dienų vos kelis kaštono gabalėlius, buvo taip prastai, kad negalėjo padėti net medikai. Šis atvejis – pavyzdys, kas gali atsitikti tėvų neklausantiems vaikams. Neklaužadoms kažin ar patiktų, jei ant jų kapo būtų paminklas, ant kurio puikuotųsi užrašas: „Čia ilsisi berniukas, kuris valgė kaštonų.“ <...>

Nuo kaštono mažai kuo skiriasi ciklamenas (Cyclamen) – šios kambarinės gėlės svogūnėlyje taip pat yra saponinų. Vienas šių junginių yra ciklaminas, ardantis raudonuosius kraujo kūnelius eritrocitus, todėl apsinuodijus gali išsivystyti inkstų nepakankamumas.

Dekoratyvinė gėlė sansevjera (Sansevieria), vadinama kardu, populiarioji dracena (Dracaena) taip pat turi itin toksiškų saponinų, nors spėjama, kad jų sudėtyje gali būti ir kitokių, dar nenustatytų nuodingų medžiagų.

 

Plukės
Sauja plukės antžeminių ūglių – mirtina nuodų dozė. Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės nuotr.

 

Anksti pavasarį pražystantis maždaug 1,5 metro aukščio žalčialunkio (Daphnemezereum) krūmas vilioja rausvais, violetiniais kvepiančiais bekočiais žiedais. Žalčialunkio išvaizda apgaulinga ir nebūdinga kraštui, kur ilgos ir šaltos žiemos. Paprastai augalų žiedai išsiskleidžia ant kotelių, o žalčialunkio žiedai pražysta tiesiog ant stiebo. Toks reiškinys būdingas atogrąžoms, pavyzdžiui, taip žydi kavamedis, noksta kofeino turinčios pupelės.

Iš tolo žalčialunkio krūmas atrodo kaip alyvos. Bet žydinčios šakelės lengvai nenusiskinsi, o jei bandysi kąsti, gali tapti bedančiu. Šio augalo negalima liesti, nes jis turi nuodingų medžiagų – mecereino ir dafnetoksino.

Kai nubyra bekočiai žiedai, išsprogsta žalčialunkio lapai, o vasarą sunoksta raudoni sultingi kaulavaisiai (uogos). Visas augalas nuodingas (dafnetoksinas išskiriamas iš žalčialunkio žievės, o mecereinas – iš sėklų). Augalo syvai labai nuodingi, prisilietimo vietoje sudirgina ir nudegina odą. Patekę į žmogaus organizmą jie kelia didžiulį pavojų sveikatai ir net gyvybei. Syvuose esantis neurotoksinas veikia centrinę nervų sistemą ir inkstus, sunkesniais atvejais gali visiškai neišsiskirti šlapimas, išsivystyti ūmus inkstų nepakankamumas.

Vėdrynai
Vėdrynai. Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės nuotr.

Paprastojo žalčialunkio žiedadulkės jautriems žmonėms gali pažeisti akis ir kvėpavimo takus. Ypač pavojingos uogos. Jomis dažniausiai apsinuodija vaikai. 10–12 žalčialunkio uogų vaikui yra mirtina dozė. Todėl jo nepatariama auginti prie namų, sodybose, kur jis gali būti lengvai pasiekiamas vaikams.

Suvalgius kelias žalčialunkio uogas smarkiai užburksta nosiaryklė, atsiranda sloga, vėliau prasideda vėmimas, viduriavimas. Nuodai veikia nervų sistemą, todėl užklumpa silpnumas, svaigimas, galvos skausmas. Gali prasidėti dusulys, širdies veiklos sutrikimai, nes nuodingos medžiagos trikdo kraujotaką. Trečdalis apsinuodijimo atvejų baigiasi tragiškai.

Kai kurios Europos Sąjungos šalys draudžia parkuose ir gėlynuose sodinti rudeninį vėlyvį (Colchicum autumnale), nors jo balti ar šviesiai violetiniai žiedai yra tikra puošmena. Jie išsiskleidžia rugsėjospalio mėnesiais, žiedai stambūs kaip vidutinės tulpės. Nuo seno šis nuodingas augalas buvo naudojamas gydyti podagrą, nes jame yra veikliosios medžiagos kolchicino.

Nuodingas visas augalas, ypač sėklos, nes jose susikaupia daugiausia nuodingosios medžiagos kolchicino. Kartais vėlyvis painiojamas su krokais (Crocus), labai panašiomis, tik anksti pavasarį žydinčiomis gėlėmis.

Rudeninis vėlyvis klastingas, nes apsinuodijimo požymiai gali išaiškėti praėjus 1–6 valandoms, o kartais – net parai. Kolchicinas nuo seno vadinamas augaliniu arsenu, nes žudo lėtai ir negailestingai. Šie nuodai su krauju greitai pasklinda po visą kūną, dalį jų suskaido kepenys. Apsinuodijus degina burną, kamuoja troškulys, vėmimas, sutrinka rijimas, prasideda į cholerą panašus viduriavimas, maudžia pilvą. Ligoniui trūksta oro, sunku įkvėpti. Rudeninių vėlyvių nuodai veikia nervų sistemą, todėl apsiblausia sąmonė, prasideda kliedesiai, silpsta raumenys. Gali išsivystyti ūminis žarnų nepraeinamumas. Kilus komplikacijoms, dažnai išsivysto sepsis, nusilpsta kaulų čiulpai, sutrinka kraujodara. Smarkiai sumažėjus kūno temperatūrai, ištiktas šoko ligonis gali numirti. Jei pavojus gyvybei praeina, sveikstant nuslenka plaukai – laimei, po kelių mėnesių jie atauga.

Rudeninis vėlyvis
Nuodingas visas rudeninis vėlyvis, o ypač jo sėklos, nes jose susikaupia daugiausia nuodingosios medžiagos kolchicino. Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės nuotr.

Nuo vaikystės lietuviai įpratę valgyti bulves (Solanumtuberosum), pomidorus (Lycopersicon), bet mažai kas susimąsto, kodėl valgomi tik prinokę pomidorai, o ne žali, kodėl nukastos bulvės saugomos tamsiuose rūsiuose. Bulvėms augant susidaro alkaloidassolaninas. Žali bulvių lapai, žiedai, stiebai, gumbai taip pat turi solanino. Daugiausia solanino susikaupia bulvių žievėje ir akutėse, daiguose, ypač intensyviai šis nuodingas junginys pradeda gamintis dėl šviesos poveikio. Salonino kiekis bulvėse gali padidėti dėl netinkamų saugojimo sąlygų, pavyzdžiui, jei bulvės nukasamos nebrandžios, gumbai pašąla ar yra pažeisti.

Pažaliavusios ir dygstančios bulvės netinkamos maistui. Gali atrodyti keista, bet žalių bulvių daigai yra labai toksiški.

Solanino taip pat yra ir kitose daržovėse, pavyzdžiui, baklažanuose, neprinokusiuose pomidoruose. Solaninas apkartina bulves, apsinuodijus kamuoja mieguistumas, šleikštulys, vėmimas.

Solaninas tirpus, o verdant suyra. Šie nuodai ne tik dirgina gleivinę, gali sukelti viduriavimą, pykinimą, bet ir veikia nervų sistemą, todėl sukelia drebulį ir traukulius.

Panašiais kaip bulvės žiedai pražystantis krūmas karklavijas (Solanum dulcamara) rudenį sunokina raudonas pailgas uogas. Šis augalas taip pat turi solanino. Suvalgius apie 20 uogų lengvai apsinuodijama, o daugiau nei 200 – mirtina dozė.

Nuodingoji nuokana
Vieniems nuodingosios nuokanos kvapas primena salierus ir morkas, kitiems – peles ar šunis. Genovaitės Privedienės nuotr.

Nuodingoji nuokana, dėmėtoji mauda, darželinis pupmedis sukelia traukulius. Visame Šiaurės pusrutulyje nuodingoji nuokana (Cicuta virosa) pelnė prastą vardą dėl joje esančio cikutotoksino. Cikutotoksinas lėtai pasisavinamas iš virškinimo trakto, jo poveikis išryškėja po keliolikos minučių ar kelių valandų. Žmogus gali mirtinai apsinuodyti nuodingosios nuokanos sultimis, jei sakingo salsvo aromato ir greitai tamsėjančio skysčio patenka ant odos. Cikutotoksinas veikia nervų sistemą.

Nuodingoji nuokana – salierinių šeimos daugiametis augalas, augantis balose, užpelkėjusiose pakrantėse, senvagėse. Vieniems nuodingosios nuokanos kvapas primena salierus ir morkas, kitiems – peles ar šunis. Nuokanos stiebas tuščiaviduris, lapai dideli, žydi baltais smulkiais žiedais.

Pažeidus nuodingosios nuokanos šakniastiebį, išsiskiria gelsvas tamsėjantis skystis. Jis ypač nuodingas, patekęs į organizmą, sukelia stiprius spazmus. Dažniausiai apsinuodijama nuokanų šaknis supainiojus su salierų šaknimis, nes jos labai panašios. Ypač daug nuodų šaknyse. Mirtina dozė – vos keli gramai šviežios šaknies.

Traukuliai gali prasidėti ir apsinuodijus kurpele (Aconitum), kukmedžiu (Taxus), čemeriu (Veratrum). Apsinuodijus degina burną ir ryklę, skauda pilvą, būna silpna, svaigsta galva, susiaurėja regos laukas, pakinta skausmo jutimas (kartais tai įvardijama kaip nejautra). Išsiplečia vyzdžiai, sustabarėja žvilgsnis, gęsta sąmonė. Vėliau ištinka traukulių priepuoliai, jie kartojasi tol, kol ligonis išsenka. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmąją valandą. Toks likimas gresia 30–50 procentų nukentėjusiųjų.

Jei pavojus gyvybei praeina, pacientams kurį laiką būna išsiplėtę vyzdžiai, pastiręs žvilgsnis, sutrikę jutimai.

Mauda
Apsinuodijus mauda, degina burną ir ryklę, teka seilės, sutrinka regėjimas, silpsta kojos. Genovaitės Privedienės nuotr.

Dėmėtosios maudos (Coniummaculatum) junginiais (konijinu ir mišiniais su kitais nuodais) nuodijama ir nuodijamasi daugiau nei du tūkstančius metų. Senovės Graikijoje tokia tinktūra būdavo vykdomos mirties bausmės. Apsinuodyti dėmėtąja mauda šiais laikais – retas dalykas, bet taip gali atsitikti, nes šis augalas paplitęs visoje Europoje. Dėmėtoji mauda – salierinių šeimos augalas, iki 2,5 metro aukščio, skleidžiantis nemalonų pelių kvapą. Kartais mauda atrodo kaip didelis krapas, žydintis baltai, tik jo stiebas išmargintas violetinėmis dėmėmis, todėl augalas vadinamas dėmėtuoju. Nuodingas visas augalas, ypač šaknys, sėklos.

Anksčiau dėmėtosios maudos nuodai buvo taikomi palengvinti skausmus. Jie sukelia paralyžių kaip ir kurarės nuodai, kuriuose indėnai mirkydavo iečių smaigalius. Apsinuodijus mauda, degina burną ir ryklę, teka seilės, sutrinka regėjimas, silpsta kojos. Iš pradžių paralyžius sukausto kojas, vėliau kyla aukštyn, kol pasiekia kvėpavimo raumenis. Aiški sąmonė išlieka iki paskutinės akimirkos.

Tęsinys- čia

Taip pat skaitykite: Augalai – keršytojai, svaigintojai ir žudikai

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (2). Jūs dar nebalsavote
(2)
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų