Lietuva stoja į kovą su pavojingu augalu

Medikai teigia, kad nėra vasaros, kad netektų teikti pagalbos nukentėjusiesiems nuo Sosnovskio barščių. Kartais žmones tenka net paguldyti į ligoninę. Birželis ir liepa yra tie mėnesiai, kuomet žydintys Sosnovskio barščiai yra patys pavojingiausi.

Reklama

Šilutės ligoninės odos ligų gydytojas Leonas Balčėnas sako, kad šiemet nei šiuo, nei kitais nuodingais augalais nusideginusių pacientų dar nebuvo, tačiau jų būna kiekvieną vasarą.

Sukelia sunkias alergijas, odos uždegimus

Iš Kaukazo kilę Sosnovskio barščiai į Lietuvą atkeliavo dar sovietiniais metais. Šis augalas tuomet laikytas itin tinkamu silosui, ir niekam nerūpėjo, kad jis nuodingas.

Sosnovskio barščiai gali apnuodyti žmogaus kvėpavimo organus, nudeginti odą. Kvapas, žiedadulkės ir sultys kai kuriems žmonėms sukelia stiprią alergiją, o eteriniai augalo aliejai - nudegimus, dėl kurių kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, juos pykina, svaigsta galva. Jeigu pabuvus šalia Sosnovskio barščių jums pasireiškė tokie simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Jei žmogus prisiliečia prie šio augalo, o vėliau oda gauna ultravioletinių spindulių, ji parausta, patinsta, susidaro pūslės, erozijos, šašai. Tose vietose, kurias palietė augalas, prasideda odos uždegimas, fotodermatitas. Jeigu nuodų pakliuvo ant gleivinės, nesvarbu akies ar burnos, taip pat nedelsdami skubėkite pas medikus.

Plinta apleistose vietose

Suvešėję Sosnovskio barščiai nustelbia kitą augmeniją, subrandina tūkstančius lengvai platinamų sėklų. Nupjautas šis augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų - turi iki 10 cm storio šaknį, kurią giliai, iki 60 cm, įleidžia į žemę.

Sosnovskio barščius reikia naikinti dar ir todėl, kad jie sparčiai plinta vis didesnėse teritorijose: dažniausiai apleistose, rečiau - šienaujamose pievose, pamiškėse, šalia kelių, paupiuose.

Šią piktžolę itin sunku išnaikinti, nes ji gali ataugti iš stiebo, kuris gali išlikti gyvybingas iki 8 metų.

Botanikai pataria, jei barštis tik vienas - kitas, geriausia juos iškasti, šaknis išdžiovinti ir susmulkinti. Jei plotelis didesnis, geriausia augalus apdengti juoda plastikine plėvele, užversti žemėmis ir palikti tą plėvelę ten 3 metus.

Didelius plotus Sosnovskio barščių reikia naikinti herbicidais, tačiau tai labai sunku, ir tai reiktų daryti porą kartų per vasarą ir kelis metus iš eilės.

Naikinant reikia saugotis

Naikinant Sosnovskio barščius, reikia dėvėti neperšlampamus drabužius, gumines pirštines, o akis apsaugoti akiniais, kad ant jų neužtikštų sulčių. Paprasti drabužiai nelabai tinka, nes per juos sultys gali persigerti ir sudirginti odą.

Pjaunant žoliapjove reiktų imtis papildomų atsargumo priemonių: reiktų užsidėti respiratorių, nes kylantys sulčių lašeliai gali patekti į kvėpavimo takus ir nudeginti vidaus gleivinę.

Augalą turėtų pažinti ir vaikai

Šilutės ligoninės odos ligų gydytojas L.Balčėnas sako, kad kasmet gydyti tenka ir Sosnovskio barščius, ir kitus pavojingus augalus lietusius tautiečius. Odą nudegina rūtos, kai kurios pievų žolės ar netgi pomidorų lapai.

Tiesa, jautrumas augalams, kaip ir bet kuriai kitai medžiagai, yra labai individualus. „Vienam žmogui barštis gali sukelti smarkius nudegimus, o kitam visai lengvus. Bet paprastai tokiems pacientams užtenka ambulatorinio gydymo. Bendras pastebėjimas: jei žmogus jautrus vienam augalui, atsargesnis turėtų būti ir su visais kitais“, - sako L.Balčėnas.

Šiemet tokių pacientų dar nebuvo, bet juk ir barščių žydėjimas dar tik prasidėjo.

Gydytojas pataria vasarą gamtoje būti labai atsargiems ir nepatingėti vaikams parodyti, kaip tie Sosnovskio barščiai atrodo, priminti, kad jų negalima liesti.

Kaimynai naikins chemikalais

Šiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė pirmą kartą perka Sosnovskio barščių naikinimo paslaugą. Šiems darbams iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos skyrė net 3000 eurų. Seniūnijų vadovai turėjo pateikti duomenis, kokiuose plotuose reikia naikinti Sosnovskio barščius. Tik viena Agluonėnų seniūnija, besiribojanti su Šilutės rajonu, nenurodė, kad čia tokia paslauga reikalinga.

„Anksčiau seniūnijų darbuotojai patys chemikalais purkšdavo Sosnovskio barščius, tačiau šiais metais skelbėme konkursą, kad tokią paslaugą atliktų profesionalai. Naikinti Sosnovskio barščius nėra paprasta, cheminiai tirpalai turi būti naudojami tiksliai pagal instrukcijas, įvertinant oro temperatūrą, vėjo greitį, augalo būklę“, - teigė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus sakė, kad mūsų krašte kol kas nėra poreikio centralizuotai naikinti Sosnovskio barščius. Tai matyti ir iš Aplinkos ministerijos atlikto šio augalo paplitimo tyrimo, ir iš seniūnų surinktos informacijos. Kovo mėnesį visų Šilutės rajono seniūnijų seniūnai turėjo pateikti Savivaldybei informaciją apie šio invazinio augalo paplitimą savo seniūnijų teritorijose. Jų informacija nerimo nekelia.

Ministerijos tyrimo duomenys parodė, kad ypač šių augalų gausu Kaišiadorių, Zarasų, Rokiškio, Utenos, Marijampolės, Kauno rajonuose. Smarkiai jie jau okupavo ir gretimąją Latviją.

Pasak R.Rimkaus, mūsų krašte šiek tiek Sosnovskio barščių auga Rusnės saloje ir dar keliose žvejų pamėgtose vietose, bet tai dar nėra tokio masto problema, kad reikėtų pirkti jų naikinimo paslaugą.

„Mūsų krašte žmonės prižiūri savo pievas, jas nugano ir šienauja, įdirba laukus, o Sosnovskio barščiai labiausiai mėgsta neprižiūrimas vietas. Bet jeigu augalo paplitimas plėsis, imsimės ir mes cheminių priemonių“, - sakė R.Rimkus.