Atminties mokyklos: svarbu ne tik fizinis lavinimas, bet ir proto mankšta
Mokslininkai seniai įrodė, kad nė vienas žmogus neišnaudoja visų savo protinių galimybių. Tačiau, jų teigimu, reikia stengtis, nes tai geriausias būdas išvengti atminties sutrikimų.
Medikai sako, kad gyvenant nenutrūkstančio gausaus informacijos srauto laikais, vis daugiau žmonių skundžiasi atminties sutrikimais. Be to, jie kamuoja vis jaunesnius asmenis. Gydytojai tvirtina, kad vyresniame amžiuje atmintis dažniausiai sustreikuoja dėl senatvinės demencijos arba Alzhaimerio ligos, o jaunuolių nuogąstavimai dažniausiai perdėti – esą juos kamuoja ne atminties, o koncentracijos sutrikimai.
„Žmogus natūraliai nefiksuoja informacijos, neįsidėmi, kas vyksta aplinkui. Tai nereiškia, kad sutrikusi atmintis. Tai yra būtent dėmesio koncentracijos sutrikimas. Tą lemia, kaip minėjau, tam tikri emociniai pakitimai – įtampa namuose, darbe. Aišku, itin svarbus ir visas gyvenimo būdas – neišsimiegojimas, skubėjimas, žalingi įpročiai ir taip toliau“, – aiškino Santariškių klinikų Atminties sutrikimų kabineto neurologas Arūnas Vaitkevičius.
Prieš kelis mėnesius Lietuvoje pradėjo veikti Azijoje itin populiaraus skaičiavimo atmintinai mokykla. Jos specialistai ir tarptautinių skaičiavimo atmintinai konkursų dalyviai sako, kad šis užsiėmimas itin naudingas ir atminčiai stiprinti, ir dėmesiui sutelkti.
„Mes labai stipriai laviname fotografinę atmintį, kadangi kitaip mes negalėtume dirbti su specialiomis skaičiavimo programomis. Mūsų akis lavina „Enzano“ fokusavimo programa: vaikai turi pastebėti vienaženklius, dviženklius skaičius ir taip treniruojantis gali pasiekti ir iki 21 skaičiaus eilutėje. Šiuo metu mūsų vaikai akyte užfiksuoja penkiaženklius, šešiaženklius skaičiukus – štai kokia pažanga jau po 4 mėnesių darbo“, – pristatė „Menar“ mokyklos mokytoja Jurgita Žilionė.
„Mano nuomone, vaikai gauna iš tikrųjų labai daug. Visų pirma – koncentracija, be to, užduočių atlikimo greitis ir, aišku, gebėjimas mokėti susiskaičiuoti realiame gyvenime, kai nebereikia skaičiavimo aparatų nuėjus į parduotuvę ar kur kitur. Aišku, aš jaučiu labai didelę naudą ir matematikos pamokų metu, nes po to konkurso vaikų net nereikia mokyti daugybos stulpeliu ar dalybos kampu“, – visokeriopą naudą įžvelgė tarptautinio skaičiavimo atmintinai konkurso „Matmintinis“ dalyvė Jovita Vaivadaitė.
Specialistai neabejoja, kad atmintį galima ir būtina lavinti – tam padeda specialūs pratimai, kryžiažodžių ir galvosūkių sprendimas, naujų užsienio kalbos žodžių ar eilėraščių mokymasis ir skaičiavimas atmintinai. Azijoje sukurta ir sparčiai išpopuliarėjusi skaičiavimo atmintinai technika Menar jau daugiau kaip 30 metų taikoma dešimtyse tūkstančių mokyklų visame pasaulyje. Mokslininkų tyrimai rodo, kad vaikų, kurie bent dvejus metus mokėsi pagal šią metodiką, intelekto koeficientas daugiau kaip septyniais punktais didesnis negu nesimokiusiųjų.
„Dirbame mes nelabai ilgai – dar tik 4 mėnesius. Nuo rugsėjo prasidėjo naujas sezonas, bet naudą matome jau dabar. Ją pastebime klausydami tėvelių, mokytojų ir pačių vaikų atsiliepimų. Tai rodo, kad metodika iš tikrųjų veikia. Vaikai pradėjo skaičiuoti, jiems pradėjo patikti matematika. O kur dar visi kiti įgūdžiai, kuriuos vaikas išlavina – ir atmintis, ir koncentracija, ir sustiprėjęs dėmesys bei pastabumas. Vaikai pasidarė labiau susikaupę“, – vardijo „Menar“ mokyklos Lietuvoje įkūrėja ir direktorė Vaida Zibalytė.
„Nemažai kalbama apie širdies ligų profilaktiką ir prevenciją, akcentuojamas reguliarus fizinis aktyvumas. Aš, kaip neurologas, galiu priminti, kad svarbu ir protinė mankšta, protinė veikla – mes turime ne tik lavinti raumenis, stiprinti širdį, bet atlikti pratimus, skirtus atminčiai, galvos smegenų veiklai“, – atkreipė dėmesį Santariškių klinikų Atminties sutrikimų kabineto neurologas Arūnas Vaitkevičius.
Lietuvoje skaičiavimo atmintinai mokyklos kol kas priima tik vaikus. Tuo metu Azijoje šios pamokos yra vos ne privaloma senjorų dienotvarkės dalis, kaip ir mankšta. Į akląjį spausdinimą panašios metodikos mokančiose intelekto lavinimo įstaigose naudojami abaku vadinami skaitytuvai, sukurti prieš daugiau kaip tris tūkstančius metų. Įtakingas ekonomikos žurnalas „Forbes“ juos pripažino antru pagal svarbą visų laikų įrenginiu, padariusiu įtaką žmonijos civilizacijai.
Giedrė Baltrušytė,
Susiję straipsniai
