Ateityje genetiškai modifikuoti paršeliai galėtų tapti organų donorais

Pasak JAV mokslininkų, genetiškai modifikuoti gyvūnai galėtų kompensuoti organų, reikalingų transplantacijai, trūkumą.

Reklama

Įprastai transplantacija apibrėžiama kaip organų (pavyzdžiui, inkstų, širdies, kepenų) ar audinių persodinimas iš vieno žmogaus (donoro) kitam žmogui (recipientui). Ji atliekama, kai nėra kitų būdų išgelbėti žmogaus gyvybę arba ragenų persodinimo atveju - sugrąžinti regėjimą. Donorinių organų trūksta kiekvienoje šalyje, operacijos taikomumą riboja ir skirtingi donoro bei recipiento antropometriniai duomenys, skirtingas imunologinis, kraujo grupių suderinamumas. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – gyvūnų organų persodinimas žmonėms.

Mokslininkai sėkmingai pašalino virusų genetinę medžiagą, kuri dažniausiai įsipina į kiaulių ląstelių DNR, o tai yra viena iš pagrindinių kliūčių, neleidžiančių kiaulių organų transplantuoti žmonėms. Žinoma, didžiulis iššūkis lieka gresiančios atmetimo reakcijos. Vis dėlto ekspertai tvirtina, kad žengiami pirmieji itin svarbūs žingsniai.

Žurnale „Science“ buvo publikuotas tyrimas su kiaulių odos ląstelėmis. Nustatyti 25 endogeniniai virusai, „pasislepiantys“ kiaulių genetinėje medžiagoje. Atliekant bandymus pastebėta, jog sumaišius žmonių ir kiaulių ląsteles, pastarosiose buvę virusai gali išsilaisvinti ir užkrėsti sveikąsias. Pasitelkus naujas technologijas šie virusai buvo sunaikinti. Vėliau pasinaudota tuo pačiu principu, kuriuo buvo sukurta avelė Doli, ir genetinė medžiaga iš žmogaus ląstelių perkelta į kiaulės kiaušialąstes. Galų gale gimė 37 sveiki paršeliai.

„Tai yra pirmieji paršeliai, neužkrėsti minėtais virusais. Taip pat jie yra pirmieji tiek (pagal modifikacijų skaičių) genetiškai modifikuoti gyvūnai“, – sakė vienas iš tyrėjų profesorius Luhan Yang iš Harvardo universiteto.

Ksenotransplantacija (kai naudojami organai, paimti iš kitos rūšies organizmų) pasitarnautų su potencialu sumažinti laukimo iki transplantacijos trukmę. Kiaulės yra tam tinkamos, nes jų organų dydis primena žmogaus. Deja, virusų pašalinimas tėra vienas iš sunkumų, kitas – gresiančios stiprios imuninės reakcijos. JAV mokslininkai vis dar dirba stengdamiesi taip genetiškai modifikuoti gyvūnus, kad jų organai būtų „priimtinesni“ žmogaus imuninei sistemai.

Nors tyrimai tebėra pirmų stadijų, o užsibrėžti tikslai, kad ateityje neliktų organų trūkumo, itin aukšti, tyrėjai tiki, kad tinkama motyvacija gali padėti nuversti kalnus“.

Vis dėlto egzistuoja ir daugiau problemų, pavyzdžiui, etinių, kurias reikės išspręsti, kad ksenotransplantacija taptų realybe.