Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Aštuoni mitai apie žmogaus mitybą

valstietis.lt | 2012-10-25 14:17:26

Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 8 labiausiai paplitusius mitus.

Makaronai
Algirdo Kubaičio nuotr.

1. Valgyti reikia po mažai, bet dažnai. Kai kurių žmonių, tikinčių šia taisykle, valgymas pavirsta nuolatiniu kramsnojimu - valgoma kas valandą ar dvi, bet niekada taip ir nepasisotinama. Alkis parodo, kad kūnui reikia energijos, tuomet ir reikėtų pradėti valgyti. Sotumo jausmas parodo, kada maisto jau užtenka ir galima baigti valgyti. Kiekvieno žmogaus valgymo dažnumas yra labai individualus ir priklauso ne tik amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, bet ir nuo to, kiek ir ko valgyta praėjusį kartą. Ilgesnės kaip 4-5 valandų pertraukos tarp valgių taip pat nėra gerai, nes sutrikdo medžiagų apykaitą. Valgyti „po mažai" yra labai neapibrėžtas nurodymas, skatinantis ignoruoti tikruosius kūno poreikius.

2. Per dieną reikia išgerti virš 2 litrų skysčių. Kiekvienam žmogui skysčių poreikis yra skirtingas. Tam pačiam žmogui, skirtingomis sąlygomis gali reikėti skirtingo kiekio skysčių. Būnant karštame ore, pirtyje ar sportuojant, skysčių netenkama, todėl jų reikia daugiau. Normaliai skysčių kiekis, į kurį patenka vanduo, arbata ir pan., apskaičiuojamas arba pagal žmogaus kūno masę - 30 ml/kg svorio, arba pagal suvalgomo maisto kiekį - 1 suvartotai kilokalorijai reikia 1 ml skysčių.

3. Skysčių gėrimas neturi įtakos atminčiai. Įrodyta, kad skysčių gėrimas gali turėti įtakos mokinių mokymosi rezultatams. Tiek vaikai, tiek suaugusieji, kurie geria nepakankamai ir kuriems trūksta skysčių, pasižymi blogesne dėmesio koncentracija, atmintimi, blogiau atlieka užduotis.

4. Termiškai neapdorotame („žaliame") maiste yra augalinių fermentų, kurie gerina virškinimą. Suvalgius net ir aukšta temperatūra nepaveiktus augalus, juose esantys fermentai skrandyje dėl rūgščios terpės suyra ir tampa neveiksmingi. Taigi maisto virškinimui žmogaus organizmas pats gamina jam reikalingus fermentus. Tyrimai rodo, kad skrandžio fermentų išsiskyrimą bei virškinimą skatina, pavyzdžiui, natūralus bikarbonatinis mineralinis vanduo. Vieni iš geriausiai žinomų bikarbonatinių vandenų pasaulyje yra šie: „Borjomi" (Gruzija, 3880 mg bikarbonatų litre), „Gerolsteiners" (Vokietija, 1815 mg bikarbonatų litre), „Campilho" (Portugalija, 1479 mg bikarbonatų litre). Iš Lietuvoje platinamų bikarbonatinių mineralinių vandenų „Borjomi" yra populiariausias.

5. Labai sveika kartais pabadauti ar išsivalyti organizmą. Kūnas nekaupia kenksmingų medžiagų, o jas neutralizuoja, paverčia nekenksmingais junginiais ir pašalina. Inkstai, kepenys, oda ir plaučiai - visi šie organai tarnauja kaip organizmo valymo sistema, todėl papildomai jo valyti nereikia. Badaujant ardomi savi audiniai, nes kūnui reikia gauti energijos išgyventi. Tokia priemonė ne išvalo, o priešingai - badavimo metu prisigamina daug toksinių medžiagų.

6. Tam, kad būtume sveiki, reikia kasdien vartoti vitaminų ir mineralų papildus. Maisto papildai - vitaminai ir mineralai - negali atstoti tinkamos mitybos teikiamos naudos sveikatai. Dauguma sveikų žmonių gauna pakankamai mineralų ir vitaminų tiesiog tinkamai maitindamiesi bei gerdami natūralų bikarbonatinį mineralinį vandenį. Kai kuriose situacijose vitaminų ir mineralų poreikis tampa didesnis ir jų gauti su maistu tampa

sunkiau, tuomet ir rekomenduojami papildai, pavyzdžiui, nėštumo metu, po ligos ir pan.

7. Kava ir arbata sukelia dehidrataciją (skysčių netekimą). Mažesnis nei 400 mg kofeino kiekis neskatina dehidratacijos, o kavoje ar arbatoje esantis vanduo dar ir suteikia mums skysčių. Taigi arbata ar kava, netgi ir stipri, gali būti skanus būdas žmogui gauti daugiau skysčių. Be to, kava ir arbata turi kitokių teigiamų poveikių sveikatai: jose yra antioksidantų, kurie apsaugo nuo laisvųjų radikalų ir taip sumažina daugelio ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, riziką.

8. Ekologiškas maistas yra sveikesnis. Atlikti tyrimai parodė, kad tiek ekologiško, tiek neekologiško maisto poveikis sveikatai yra toks pats. 2010 m. buvo išspausdinta sisteminė apžvalga, kuri apibendrino daugiau kaip 98 tūkst. per pastaruosius 50 metų atliktus tyrimus. Autoriai padarė išvadą, kad ekologiškas maistas nėra nei geresnis, nei naudingesnis, nei turi kažkokios didesnės įtakos sveikatai negu įprastas neekologiškas maistas. Taip pat nustatyta, kad ekologiškas maistas savo biologine verte (t.y. vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiu) nesiskiria nuo neekologiško. 2012 m tą patį patvirtino ir Švedijos mokslininkų grupė.

valstietis.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Mityba
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų