Aspirinas sumažina riziką susirgti stemplės vėžiu

  Aspirinas ir kiti priešuždegiminiai vaistai gali sumažinti riziką susirgti stemplės vėžiu. Prie tokių rezultatų priėjo mokslininkai, išanalizavę šešių tyrimų duomenis.

 Rizika sumažėja 40 proc.

 Buvo analizuojamas priešuždegiminių preparatų vartojimas ir stemplės vėžio bei skrandžio-stemplės jungties vėžio rizika. Šešių tyrimų metu stebimiems pacientams nustatyta beveik 2500 šių lokalizacijų vėžio atvejų.

Lyginant priešuždegiminius vaistus vartojančius pacientus su bendra populiacija, nustatytas statistiškai reikšmingas stemplės ir stemplės-skrandžio jungties vėžio rizikos sumažėjimas. Analizuojant atskirų vaistų pogrupius rezultatai išliko tokie patys. Paaiškėjo, jog nėra reikšmės, koks konkrečiai priešuždegiminis vaistas vartojamas - tiek aspirinas, tiek ir kiti preparatai vienodai sumažino vėžio riziką.

Nustatyta priklausomybė nuo vaisto vartojimo trukmės: kuo ilgiau ir dažniau buvo vartojami vaistai, tuo labiau mažėjo vėžio rizika.

 Kasdien vartojant priešuždegiminius vaistus 10 metų ir ilgiau nustatytas net 40 proc. stemplės vėžio rizikos sumažėjimas.

 Rekomenduojamas ir Lietuvos pacientams

 Gastroenterologas Žilvinas Šukys portalui VLMEDICINA.LT sakė, kad aspirinas, kaip vienas iš kompleksinio gydymo elementų, jau ne vieneri metai rekomenduojamas pacientams, sergantiems stemplės vėžiu.

  „Aspirinas padeda ir sergant storosios žarnos vėžiu, - sakė gydytojas. – Yra atliktas ne vienas panašus tyrimas, bet iš visų priešuždegiminių vaistų labiausiai ištirtas aspirino poveikis. Vis dėlto dar nėra aiškiai žinomas jo veikimo mechanizmas“.

 Tačiau taip tvirtai teigti, jog dešimtmetį kasdien vartojamas aspirinas net 40 proc. sumažintų stemplės ar skrandžio-stemplės jungties vėžio riziką, gastroenterologo teigimu, nereikėtų. “Juk vėžys – liga, kurią lemia ne vienas ar keli faktoriai, o daug, - kalbėjo Ž. Šukys. – Tačiau Lietuvoje stemplės vėžys yra labai retas, nepatenkantis net į onkologinių susirgimų dešimtuką. O štai storosios žarnos vėžys patenka į pirmaujantį penketuką. Plokščialąsteliniu stemplės vėžiu serga vos 4 iš 100 tūkstančių gyventojų. Jis labiau paplitęs Azijoje, yra lemiamas genetikos, mitybos (aštrus maistas), rūkymo“.

 Tačiau skrandžio-stemplės jungties vėžys, anot portalo konsultanto, nors ir retas, bet labai progresuojantis susirgimas. „Šitos rūšies vėžys – Vakarų pasaulyje labiausiai dažnėjantis, lyginant su kitais onkologiniais susirgimais. Jį lemiantys faktoriai – greitas maistas, antsvoris, stresas. Žmogus suserga gastroezofaginiu refliuksu, kuomet skrandžio sultys grįžta į stemplę, o tai labai agresyvus faktorius stemplei. Tuomet atsiranda rizika išsivystyti opoms, Bareto stemplei (priešvėžinei būklei, kai normalios stemplės gleivinės ląstelės pakinta žarninėmis), o šioji rizikuoja suvėžėti“.

 Šaltinis

 Liao LM et al. Non-Steroidal Anti-Inflammatory Drug Use Reduces Risk for Adenocarcinomas of the Esophagus and Esophagogastric Junction in a Pooled Analysis. Gastroenterology. 2011 Nov 18.