Į šiuos klausimus bandysime bendrai atsakyti su Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologe Egle Kliukaite bei sveikos gyvensenos propaguotoju Dariumi Ražausku.

Vaikai valgo obuolį — Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės nuotr.

Reklama

Nuo ko pradėti?

Visai neseniai žiniasklaida pranešė, kad uždaromas vienintelis vegetarų vaikų darželis Kaune. Visuomenės reakcija buvo audringa: kaip galima šitaip elgtis?! Tačiau neužsimerkime, šis darželis neturėjo jokio leidimo vykdyti veiklą. Darželyje apsilankę Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai konstatavo, kad higienos normų ir maisto saugos požiūriu įstaiga – visiškai nelegali. Nors vaikus priima jau mažiausiai metus, darželis neturi leidimo – higienos paso, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, valgiaraščio.

Gal reikia pasvarstyti apie galimybę spręsti šią problemą iš kitos pusės: pagaliau išsiaiškinti, kenkia ar nekenkia vaiko sveikatai vegetariška mityba ir ar tėvai, parinkdami savo vaikui būtent vegetariško tipo mitybą, neskriaudžia savo vaiko? O tuomet jau pagalvoti ir apie vegetariškų darželių įteisinimą Lietuvoje, ir apie vegetariško meniu mokyklų valgyklose sudarymą.

Vegetaras vaikas – sveikas vaikas?

Vilniaus dietologijos centro gyd. dietologė Egle Kliukaite apie tai, ar vaikai, maitindamiesi vegetariškai, gauna pakankamai maistinių medžiagų, sako: „Ar naudinga vegetarinė mityba vaikams daugelio specialistų nuomonė skiriasi. Manoma, kad tokia mityba mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį organizme, mažindama aterosklerozės riziką, kuri gali išsivystyti ir jauname amžiuje.“

Pašnekovė teigia, vaikai vegetarai paprastai būna lieknesni už bendraamžius valgančius mėsą, o tai svarbu, kuomet kalbama apie nutukimo paplitimą. B grupės vitaminų ir geležies vegetariškai besimaitinant gali pakakti, kuriuos galima gauti ir su augalinės kilmės maistu, tačiau vaikai dažnai išrankūs maistui, todėl būtinas kuo įvairesnis maistas, kuris lengviau padeda pasiekti maistinių medžiagų ir energijos tinkamą balansą. Kopūstai, brokoliai geras kalcio šaltinis, tačiau ar tikrai vaikas tokių produktų suvalgytų kasdien 1,5 kg, jei norime palaikyti tinkamą šio mineralo kiekį organizme? Taip pat pakankamai sunku besimaitinant tik augalinės kilmės maistu gauti tinkamą geležies, cinko ir vitaminų A, D, B12 kiekį.

Gydytoja primena, kad vaikams, nevalgantiems mėsos, gali trūkti cinko, kuris ypač svarbus augimui, imuninei sistemai ir normaliai lytinei brandai.

Gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės teigimu, nėra pastebėta skirtumo tarp visavalgio ir vegetaro vaiko sveikatos būklės, jei vegetarinė mityba buvo tikrai suderinta. Yra atlikta daug tyrimų ir patvirtinta, jog visavalgis ir besimaitinantis vegetariškai vaikas gali vystytis normaliai ir nesiskirti nuo bendraamžių. Į dietologus, nors ir ne kasdien, jau kreipiasi šeimos, kurios savo atžalai planuoja vegetarišką mitybą. Savo ruožtu, dietologai, remdamiesi atliktais tyrimais ir gerąja užsienio šalių praktika, sudarinėja pavyzdinius vegetarų dienos meniu.

„Vaiko vegetaro organizmas tikrai aprūpinamas visomis jam būtinomis medžiagomis ir dar daugiau, nes negauna kenksmingų medžiagų, kurių labai

ilgas sąrašas šiuolaikinėje mėsoje”-, paantrina sveikos gyvensenos propaguotojas Darius Ražauskas. Anot jo, medikai jau įrodė tyrimais, kad mėsa yra pagrindinis kancerogenų šaltinis ir vėžio sukėlėjas. Darius pasakoja, kad turi bendraminčių, kurių vaikai jau pilnamečiai ir nėra gyvenime niekada ragavę mėsos. Jų energija ir didesnės protinės galimybės nei bendraamžių jį įtikina ir be medicinos tyrimų. Taip pat pašnekovas bendrauja su apie penkiasdešimt vegetarų, dauguma jų sveikesni ir energingesni už bendraamžius.

Tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro internetinėje svetainėje galime rasti įspėjimų, kurie turėtų tėvus priversti susimąstyti, prieš priimant sprendimą dėl vaiko mitybos tipo.

Čia išvardinti vegetariškos mitybos trūkumai:

Mažina suvartojamo maisto kiekį;

Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties;

Reklama

Iš gyvulinio maisto (ypač mėsos) rezorbuojama 30 proc. viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10 proc. Nei piene, nei kiaušiniuose nėra pakankamai jonizuotos Fe. Fitino rūgštis, esanti košėse, reaguoja su augalų Fe ir sudaro netirpų junginį. Geležies deficitas atsiranda po 4 mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios (kepenyse, kaulų čiulpuose) geležies atsargos. Dėl to daugelyje pasaulio šalių maisto produktai papildomi Fe druskomis;

Vegetarams aktualus vitamino B12 trūkumas. Užsienyje vegetarams skirtas augalinis maistas užkrečiamas vitaminą B12 sintezuojančiais mikroorganizmais;

Vegetarų mityba turėtų būti papildyta riešutiniu sviestu, džiovintais vaisiais, duona, grūdų patiekalais, saikingai saldumynais ir riebalais, nes augalinis maistas mažai kaloringas ir teikia nedaug energijos;

Gerai suplanuota vegetarinė dieta su įvairiais priedais gali aprūpinti organizmą įvairiomis maistinėmis medžiagomis - tik ar tokia dieta nulemia ilgaamžiškumą, ar labai gerą sveiktą dar nėra įrodyta.

Nėra bendros strategijos

Lietuvoje nėra bendros vegetariškos mitybos strategijos: rekomenduotinas toks mitybos tipas ar ne. Natūraliai susiformavo dvi stovyklos – vegetarai ir „anti-vegetarai“. Daugelis klysta, manydami, kad „anti-vegetarų“ gretose daugiausia išsilavinę žmonės, medikai, o vegetarus palaiko tik savamoksliai sveikos gyvensenos propaguotojai. Anaiptol, vos žvilgtelėjus į užsienio šalių Sveikatos ministerijų ar Sveikatos tarnybų mitybos rekomendacijas, galime pamatyti, kad vegetariška mityba yra įvardijama kaip sveika ir tinkama visiems žmonėms.

Tačiau Lietuvoje specialistai neprieina prie bendros išvados, pavyzdžiui, dar 2010 metais delfi.lt publikuotame straipsnyje galėjome perskaityti Maisto ir mitybos mokslo komiteto pirmininko, mitybos specialisto Almanto Kranausko nuomonę apie vegetarišką vaiko mitybą: „Vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis – baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais, dėl to vaiko organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis yra nepakankamas. Paprastai vegetarai, siekdami bent dalinai kompensuoti baltymų stygių, vartoja sojų produktus, tačiau naujausiais duomenimis, sojų produktai slopina virškinimo fermentus, baltymų, kalcio, geležies, vario ir cinko pasisavinimą, tuo dar labiau padidindami maisto medžiagų trūkumą..." Po šios publikacijos, kilo didžiulis šurmulys, žmonės aktyviai komentavo, reiškė nepasitenkinimą, nes, anot jų, toks teiginys nėra moksliškai pagrįstas.

Užsienio šalių valstybinėse institucijose apie vegetarizmą jau šnekama seniai, sudarinėjamos rekomendacijos ir netgi galime suprasti, kad toks mitybos tipas yra rekomenduotinas vaikams, pavyzdžiui: „Vegetariška ir veganiška mityba tinkama visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus“ (Valstybinės sveikatos tarnybos internetinė svetainė, Jungtinė Karalystė); „Tinkamai suplanuota vegetariška mityba yra tinkama vaikams, tačiau nerekomenduojama rinktis veganiškos mitybos tipo“ (Federalinio sveikatos švietimo centro internetinė svetainė, Vokietija); „Būtinas kruopštesnis tokios mitybos planavimas tam tikrais gyvenimo etapais (vaikystėje, nėštumo metu ir kt.)“ (Šveicarijos Sveikatos ministerijos 2012 m. ataskaita apie vegetarišką mitybą); Nacionalinė Švedijos maisto administracija savo internetinėje svetainėje teigia, kad vegetariška ir vegetariška mityba tinkama tiek suaugusiems, tiek vaikams, tačiau reikalauja kruopštesnio planavimo.

Ar turiu teisę nuspręsti už savo vaiką?

Aukščiau minėtame delfi.lt publikuotame straipsnyje buvo klausiama, ar nepažeidžiamos vaikų teisės, kai jiems tėvai neleidžia valgyti gyvulinių produktų? Į šį klausimą Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė atsakė, kad suaugusio žmogaus valia pasirinkti, kaip jis pats nori maitintis, tačiau prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas - yra tėvų pareiga, būtent jie, nepaisant savo įsitikinimų ir mitybos įpročių, privalo rūpintis, kad vaiko maisto racionas būtų visavertis.

Kaip tuomet elgtis, jei bendros nuomonės kaip ir nėra? Sveikos gyvensenos propaguotojas Darius Ražauskas mano, kad teisinga ir reikalinga, kad tėvai pasirinktų vaiko mitybos tipą, nes jie augina jį, jie jį pagimdė ir jie galų gale yra jo tėvai ir prisiima atsakomybę už jį. Anot jo, tik tėvai, o ne kas kitas, gali priimti sprendimą kaip turi maitintis vaikas. „Lietuvos piliečiai turėtų būti laisvi apsispręsti, kur ir kaip gali maitintis jų vaikas. Kitaip sąvokos demokratija ir laisvė nieko nereiškia. Norėtųsi, kad partizanų aukos dėl laisvės būtų gerbiamos. Ir sąvoka laisvė suprantama taip, kaip tai priimta visame vakarų pasaulyje. Anglijoje karalienė lankosi ir finansuoja vegetariškus vaikų darželius, o pas mus draudžia. Gėda ir tiek. Bet akivaizdu, kad lietuviai su laiku pasitaisys, nebūsim gi paskutiniai Europoje, kurie nesupranta žodžio laisvė“, - piktinosi pašnekovas vienintelio Lietuvoje vegetariško darželio uždarymo.

Paklaustas, ar pažįsta šeimų, kuriose abu iš tėvų arba vienas iš jų yra vegetaras, o vaikas (vaikai) yra visavalgiai ir kaip tai vertina, pašnekovas pademonstravo liberalias pažiūras: „Žinoma, žinau tokių šeimų. Vertinu tai kaip normalų dalyką. Visi turime pasirinkimo laisvę, kurią mums garantuoja konstitucija. Kiekvienas gyvenime vadovaujasi savais metodais pasiekti sveikatą ir laimę.“

Lietuvoje nėra įstatymo, kuriame tėvams būtų draudžiama savo vaikus maitinti vegetariškai, tačiau taip pat nėra oficialių rekomendacijų, kuriose tėvai būtų skatinami savo atžalos nemaitinti gyvulinės kilmės produktais. Taigi, galime prieiti prie išvados, kad vaikų mitybą, nesvarbu kokia ji bebūtų, visiškai teisėtai parenka jų tėvai.

Agnė Vidugirytė