Antradienis, 2024.06.18
Reklama

Arbatos gėrimo apeiga: laikas pasotinti šviesos kūną

Genovaitė Privedienė | 2013-07-06 00:01:40

"Daug žmonių tyrinėja arbatžolių ir vaistažolių terapinį poveikį  fiziologijai. Mane visada domino poveikis būtent sąmonei – kuo skiriasi poveikis geriant arbatą iškilmingu būdu nuo kasdieniško gėrimo. Paaiškėjo, kad skirtumas didžiulis", - teigia žolininkas Ramūnas Daugelavičius, Anykščių arbatinės "Arbatos magija" savininkas. Arbatos gėrimo apeigą jis praktikuoja jau 13 metų. Pakalbėjome.

Apeiga
Žolelių rinkimas, aplinkos, kur vyks apeiga, parinkimas, ugniavietės išvalymas – viskas susideda į vieną pagarbią visumą, įvykį. Asmeninio archyvo nuotr.

Baltiška arbatos gėrimo apeiga Lietuvoje nėra populiari – daugiau žinome apie japonų arbatos gėrimo ceremoniją. Kas gi sudaro tą apeigą? Kaip jai ruoštis? Kokia arbata tam tiks?

Labai tinka augalai, kurie šventi tautai, pvz., ąžuolo gilės. Tokie augalai, kuriuos surenkame Rasų metu, per kitas kalendorines šventes, pvz., Žolinę. Gerai, jei vietovė, kurioje vyksta apeiga, turi istorinę praeitį, yra reikšminga žmogui ar grupei žmonių, kurie darys apeigą. Tinka daug augalų, kurie surinkti su pagarba ir nuostata, kad skirti tai šventei. Taigi žmonėms reikia turėti nuostatą, vardan ko jie tą apeigą daro.

Vandenį geriausia atsivežti iš šaltinio, juk kiekviename rajone yra šaltinis, kurį žmonės nuo seno vadindavo gydomuoju arba šventu. Žolelių rinkimas, aplinkos, kur vyks apeiga, parinkimas, ugniavietės išvalymas – viskas susideda į vieną pagarbią visumą, įvykį. Tokiu būdu pagal savo tautinę tradiciją apeiname teritoriją, savo sąmonėje apsaugodami ją, įkalbėdami gerus žodžius, palinkėjimus, tuo ,,apeidami“ kartu ir žmogiškąsias savo vertybes, augindami pozityvią nuostatą. Į ugnelę, į ruošiamą arbatą iš įvairiausių augalų, surinktų tą rytą, kiekvienas įdeda savo indėlį, savęs dalelę.

Labai svarbu nors kiek pavaikščioti basomis, tokiu būdu pasilabinant su vietove, pabūti su augalu, patupėti prie jo, patylėti. Tokie dalykai ir sudaro apeigą.

Kas vyksta kolektyvinės ceremonijos metu?

Informaciniame lygmenyje vyksta žinių perdavimas. Ritualo metu prikeliame tautinę atmintį. Ceremonijos dalyviai susiderina su įvairiomis archetipinėmis energijomis. Vyksta galingas sąmonėjimo procesas.

Reikia nuolat turėti nekasdieniškos, sakralios, arba išplėstos sąmonės būsenos patirtį. Ji reikalinga kaip vanduo ir oras. Mūsų mintys yra planetos rišančioji medžiaga. Ritualas mums reikalingas ne kaip pramoga, ne šiaip oro ar vandens pagarbinimui. Net ne vien savęs tobulinimui, auginant savisąmonę. Tiesiog to reikia mūsų žemei.

O  miestietis, neturįs galimybės ugnelės lauke susikurti, ar turi galimybę puoselėti šias apeigas?

Esu pats kurį laiką gyvenęs dideliame mieste. Net balkone ar kambary galima paskirti kampelį arbatai, naudoti tam mažus puodelius, iš kurių geriama ne tam, kad atsigertum. Arbatos ragavimas  padeda pasiekti  nekasdienišką sąmonės būseną, šventę, kuri vadinama laiku sau, poilsiu, sustojimu.

Galima nusipirkti įvairių vaistažolių, išbandyti įvairias rūšis. Svarbu būti dėmesingam arbatai, apeigą atlikti kūrybiškai, susikaupus, žiūrėti į vandenį, klausytis jo, nepervirti, pasirinkti jį skanų. Tuomet kiekviena sudedamoji dalis bus ne bet kokia. Nesvarbu, kad esame ne laukuose, svarbu, kad apeiga nedaroma paskubomis, kaip būna valgant ,,greitą maistą“. Taip dėmesingai viską darydamas, stengdamasis  pastebėti kuo daugiau detalių, pasotinsi savo šviesos kūną.

Rinkti, ruošti arbatai žoleles – tai tarsi pokalbis su jomis?

Šiuo atveju vyksta labiau ne pokalbis, o klausymasis. Puodelio kvėpinimas, arbatos ragavimas - viskam skiriame vienodai laiko. Taip pasiekiama pusiausvyra tarp išorinių ir vidinių dalykų. Jei lygintume su meditacija: jos metu žmogus stebi vidinį pasaulį ir pasiekia vidinę pusiausvyrą. Arbatos ceremonija akcentuoja ir išorę - dėmesį formai, instrumentams, indams, aplinkai, ir vidinio pasaulio stebėjimą. Stebėjimas to, kas vyksta išorėje ir viduje tuo pat metu – tai meditacija su arbata.

Apeiga
Arbatos apeigai tinka daug augalų, kurie surinkti su pagarba ir nuostata, kad skirti tai šventei. Asmeninio archyvo nuotr.

Ar šią ceremoniją kiekvienas galime padaryti kasdienybe?

Be abejo. Kasdieninė rytinė praktika - kaip mankšta, tik ne raumenų, o savo sąmonės. Arbatos gėrimas - tokia mankšta, kuri suderina visai dienai, suteikia dėmesingumo visiems darbams, įvykiams, paruošia jiems. Mankštintis reikia kasdien.

Kavos mėgėjai sakys, kad geriau jau praktikuoti kavos gėrimo ceremoniją...

Kava duoda jan energijos, bet trumpalaikės, nes kofeinas veikia trumpai, apie pusę valandos. Arbatžolės veikia 5-6 valandas. O geriant dėmesingai – ilgiau. Lietuviškos žolelės kofeino neturi. Sudaryti iš vaistažolių kraują valantys mišiniai tonizuoja žvalindami neaštriai, bet ilgą laiką.

Aš pradėjau praktikuoti apeigą nuo ceremonijų su kolekcinėmis kiniškomis arbatomis. Yra paprasta nueiti į arbatos parduotuvę ir nusipirkti kelias rūšis. Vieną kartą užpilame ir geriame, skanaujame kvapą ir skonį, antrą kartą užpilame ir vėl geriame, žiūrime,  koks skirtumas. Tai jau įveda į pakitusią sąmonės būseną. Svarbiausia, kad kuo mažiau būtų proto išdaigų – „negaliu, nes kažko trūksta“. Galima su bet kuo tai daryti. Instrumentai nėra svarbiausia.

Kokias lietuviškas žoleles rekomenduotumėte rytiniam gėrimui?  

Labai tinka siauralapis gaurometis. Bet tai išgirdęs žmogus sakys: „Negaliu praktikuoti, nes neturiu gauromečio“. Tinka ir kitos žolės. Bet kurios iš jų gali padėti susikurti tokį gerą laiką sau, kad jo nepamiršite ilgai. Ne veltui arbatos gėrimo ceremoniją vadinu ,,stebuklo praktika“, linkiu ir jums patirti tą stebuklą!

Ačiū už pasidalijimą.

Kalbino Genovaitė Privedienė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveika dvasia
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Burnos sveikata svarbi ne tik dantims, bet ir visam organizmui
Birželio 17 dieną pasaulyje minima Tarptautinė burnos higienisto diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į burnos higien...
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų