Ar žmonės tiki sveikatos apsaugos sistemos reformomis?(1)

Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa inicijavo net dvi apklausas, kuriomis buvo siekiama sužinoti, kaip lietuviai vertina sveikatos apsaugos ministrą, jo vykdomas reformas, ar pasitiki medikais, kaip bendrai vertina sveikatos apsaugos sistemą. Vertinimai painūs ir nevienareikšmiški: kas antras nežino, kuo užsiima ligonių kasos, tačiau net 61 proc. tiki, kad jais sistema pasirūpins. Labiausiai ministru patenkintos moterys, o jo darbus kritikuoja provincijos gyventojai. Ir kas antras įsitikinęs, kad tik „dovanos“ garantuoja tinkamą priežiūrą gydymo įstaigoje.  

Reklama

Vertinimai painūs

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ pernai gruodžio mėnesį atliko 1010 žmonių apklausą. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip žmonės vertina Sveikatos  apsaugos ministerijos (SAM) veiklą. Apklausa parodė, kad žmonės ima tikėti ir pasitikėti sveikatos apsaugos sistema. Nors verta paminėti, kad pokyčiai labai nedideli.

Pusė apklaustųjų Sveikatos apsaugos ministerijos darbą vertina gerai, kas trečias blogai. Ministerijos darbu labiau nepatenkinti gyvenantieji kaime ir pensininkai. Geriau SAM darbą vertina jaunimas iki 30 metų ir miestų gyventojai.

„Trečdalis apklaustųjų 2013 m. įvykusius pasikeitimus sveikatos apsaugos srityje vertina palankiai. Daugiau nei trečdalis atsakė, kad nepastebėjo jokių pasikeitimų sveikatos apsaugos srityje. Manau, kad įdiegiant naujoves reikia daugiau ir aiškiau apie jas kalbėti visuomenei. Labiausiai žmonės pastebėjo kovą  su nesąžininga privačių medicinos įstaigų veikla, ketvirtadalis pastebėjo siekimą užtikrinti nemokamą medicinos priežiūrą visiems gyventojams bei aktyvią kovą su rūkymu ir alkoholio vartojimu“, - sakė „Baltijos tyrimų“ marketingo direktorius, sociologas Romas Mačiūnas.

Kodėl nepatenkinta provincija

Net 38 proc. respondentų iš mažesnių miestų nurodė, kad jie nepastebėjo ar nieko negirdėjo apie 2013 m. ministro darbus ar pateiktus pasiūlymus. Iš tų, kas girdėjo, matyti, jog provincijos gyventojų dėmesį labiausiai patraukė ministro siekimas, kad būtų užtikrinta nemokama medicinos priežiūra visiems gyventojams. Kaimo gyventojai labiau pastebėjo ir tai, kad padidėjo sveikatos apsaugos biudžetas 2014 m.

Komentuodamas provincijos situaciją, ministras atkreipė dėmesį į valstybinio masto netolygumus, kuriuos sukūrė ankstesni įstatymai, pradėtos ir nepabaigtos reformos.

„Gydytojų licenijų pakeitimo normos privedė prie keisto reiškinio – mes neturime terapeutų mažesniuose miestuose. Dabar yra tokia nenormali tvarka, kad gydytojas važinėja konsultuoti į skirtingus miestus, pavyzdžiui, urologas dirba Klaipėdoje ir Utenoje. Licenijų normos nėra tvarkingos. Dirba kardiologai, endokrinologai, tačiau šeimos gydytojo ar vidaus ligų gydytojo nėra. Tai sukuria brangesnį sveikatos apsaugos modelį. Tai rodo ir apklausa, kad gyventojų nuomonė apie sveikatos apsaugos sistemą ir medikus gerėja tik didmiesčiuose, o rajonuose žmonės ima jausti didelę atskirtį, jie labiau nepatenkinti“, - sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Prevencinės programos

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, šiemet bus daug dėmesio skiriama prevencinėms patikrų programoms, nes anksti nustatyta ir išgydyta liga visuomenei „kainuoja“ mažiau nei atrasta vėlyva ligos stadija.

Kitas tyrimas apie visuomenės informuotumą parodė, jog 10 procentų padidėjo žmonių informuotumas apie prevencines vėžio patikros programas. Daugiausiai kito žmonių informuotumas apie storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų patikros programas. „Klausėme žmonių, ar jie dalyvavo tose programose, ir sulyginome tuos duomenis su 2012 m. duomenimis. Gavome rezultatą, kad dalyvavimas beveik nekito“, - komentavo tyrimo rezultatus R. Mačiūnas.

Iš 1011 apklausoje dalyvavusių žmonių tik 18 proc. dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje (2012 m. – 17 proc.), 11 proc. - krūties vėžio, 7 proc. - priešinės liaukos, 11 proc. - širdies ir kraujagyslių ligų (3 proc. daugiau), vos 3 proc. - storosios žarnos vėžio (1 proc. daugiau nei 2012 m.). Net 50 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad nedalyvavo jokioje prevencinėje programoje.

Gyventojų pasitikėjimas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis išlieka šiek tiek didesnis už vidutinį.  Apklausoje dalyvavusieji galėjo skirti 10 balų, jei sistema visiškai pasitiki. PSD sistemai pavyko surinkti tik 5,76 balo, ligonių kasoms – 5,9 balo.

Reformų kryptis

Pasak ministro V. P. Andriukaičio, apklausa parodė, jog žmonės mato pokyčius ir juos po truputį ima vertinti teigiamai.

„Nuo rugsėjo pradėjome didelius pakeitimus, be jų nebūtų įmanoma pradėti fundamentalių darbų. Nagrinėjome finansinius mirtingumo nuo infarkto, insulto, traumų ir užleistų vėžių rodiklius, tai paskatino kurti vadinamuosius klasterius. Jau diskutuojame apie didesnių kompetencijų suteikimą slaugytojams ir vaistininkams. Tai leistų sumažinti išlaidas, nes jų darbo įkainis yra mažesnis nei antro ar trečio lygio gydytojo. Taip pat tai prisidėtų prie eilių mažinimo. Miesteliuose ir kaimuose turėtų atsirasti platesnes kompetencijas turintys slaugytojai. Nuo šių metų gegužės bus pradėtos teikti gydytojo atvykimo į namus paslaugos“, - kalbėjo ministras.

Tikrasis komunizmas

Bene daugiausiai konfliktų pernai kilo dėl sveikatos draudimo mokesčio didinimo bei privalomų mokėjimų valstybinėse gydymo įstaigose. Didesnė dalis (43 proc.) mano, kad reikia palikti dabartinį sveikatos draudimo mokestį bei mokamų ir nemokamų paslaugų dabartinį santykį, ketvirtadalis apklaustųjų pritartų sveikatos draudimo mokesčio didinimui ir kad būtų daugiau nemokamų paslaugų valstybinėse gydymo įstaigose nei dabar. Keturi iš dešimties žmonių nieko nenorėtų keisti.

Per metus į privalomąjį sveikatos draudimo fondą darbdavys sumoka už žmogų 2500 litų, jei žmogus yra bedarbis, valstybė jį draudžia 800 litų suma. Maždaug 159 000 žmonių neapsidraudę. „Mokėti šias įmokas yra konstitucinė pareiga ir teismas nurodė, kad įmokos priklauso nuo pajamų dydžio. Dabar mes paklausėme, kas yra tos pajamos, jos skaičiuojamos tik nuo darbo santykiais apibrėžtų pajamų ar ir nuo papildomų? Tai svarbus momentas, nes net trečdalis gyventojų gyvena skurde. O jų įmoka yra tokio pat dydžio,  kaip ir tų, kurie gyvena prabangoje“, - pabrėžė ministras.

Ligonių kasos

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad ketvirtadalis mano, jog už visą sveikatos priežiūrą reikia mokėti, legaliai ar nelegaliai, ir tik 8 proc. mano, jog sveikatos priežiūra Lietuvoje yra nemokama, už viską sumoka valstybė. Kas antras dalyvavęs apklausoje nežino, kuo užsiima ligonių kasos.

Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas sako, kad pernai 14 proc. sumažėjo tų, kurie nemoka įmokų į privalomąjį sveikatos draudimo fondą. „Devyniais centais padidėjo bazinė paslaugų kaina, tai lems geresnę įstaigų finansinę veiklą. Mes matome, kokią naudą duoda prevencinės programos. Mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio sumažėjo trečdaliu. Kai prasidėjo gimdos kaklelio vėžio prevencinių patikrų programa, labai dažnai nustatydavo 2 ir 3 šio vėžio stadiją, dabar mes stebime akivaizdų pokytį. Anksčiau būdavo randama per metus 118 ankstyviausios gimdos vėžio stadijos atvejų, o dabar jau 800“, - sakė A. Sasnauskas.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pas šeimos gydytoją žmogus per metus apsilanko vidutiniškai 6 kartus. Tai sudaro apie 3 milijonus apsilankymų, vidutinė vieno recepto kaina apie 56 litus, gydytojo konsultacija nuo 50 iki 300 litų.

Kas bus šiemet

„Šiemet bus daug aiškiau, kas dengiama iš ligonių kasų, už ką žmogus turi susimokėti pats. Šių metų sveikatos biudžetas – 4 milijardai ir 4 milijonai litų. Dar milijardas bus skiriamas visuomenės sveikatos reikmėms. Norim padidinti sistemos skaidrumą. Pažadu, kad tęsim „baltų chalatų“ akcijas. Gaunam informacijos, kad yra medikų, kurie dirba šešiuose darbuose. Norim skaidrios ir efektyvios sistemos“, - sakė sveikatos apsaugos ministras.

V. P. Andriukaitis sakė, kad daugiau bus užtikrinami visų sveikatos apsaugos sistemos grandžių poreikiai. „Norim daugiau mokėti už profilaktinius patikrinimus, mokėti gydymo įstaigoms už anksti rastas ligas. Vaikams iki 7 metų išplėsime profilaktinius patikrinimus. Dabar atliekama penkerių metų vykdytų prevencinių programų rezultatų analizė. Sausio 30 d. bus viešas visų programų aptarimas kartu su pacientais, vyriausiaisiais šalies gydytojais“, - sakė ministras.

Iš apklausos matyti, jog lietuviai norėtų sistemos skaidrumo. 6 iš 10 norėtų gauti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kiek kainavo jų gydymas ligoninėje, t.y. kiek sumokėjo ligonių kasos iš PSD ir kiek jie patys sumokėjo. Per metus 9 proc. sumažėjo manančiųjų, kad sveikatos priežiūros kokybė priklauso nuo asmeniško atsilyginimo medicinos darbuotojams. Nors vis dar kas antras tiki, kad bus gerai prižiūrimas tik jeigu duos gydytojui „dovaną“.