Ar tai jau sepsis? Nedelskime!

Apie sepsį daugiau išgirstame, kai nuo jo miršta visuomenei žinomi arba jauni ir sveiki žmonės, pavyzdžiui, susirgę meningokokų sukelta infekcija. Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis mažiau susidūrusiems asmenims.

Reklama

Terminas “sepsis” minimas nuo Hipokrato laikų. Bėgant laikui keitėsi jo suvokimas ir dabar tai suprantama kaip infekcijos sukelti gyvybei pavojingi organų funkcijų sutrikimai, lemiantys sunkias, ilgalaikes sveikatos komplikacijas, dažnai pasibaigiančias mirtimi.

Pripažinta, kad sepsis yra labiausiai neįvertinta neatidėliotinos medicininės pagalbos reikalaujanti būklė visame pasaulyje.

Ar sepsis pasitaiko dažnai – ar tai rutininė būklė ligoninėse?

Tai dažnai pasitaikanti būklė – visuotinė pagal paplitimą, pribloškianti pagal pasekmes. Sepsiu susergama vis dažniau, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse kasmet diagnozuojama sepsio atvejų 5-13 proc. daugiau, pastaraisiais metais – apie 31 milijonas atvejų per metus, iš jų 6 milijonai mirė. Akivaizdu, kad šie skaičiai gali neatitikti tikrovės, nes nėra patikimų duomenų iš mažai ir vidutiniškai ekonomiškai išsivysčiusių šalių, kuriose gyvena 87 proc. pasaulio gyventojų.

Daug sepsiu sirgusiųjų miršta arba lieka labai ligoti, todėl jį turime atpažinti ir gydymą pradėti nedelsiant.

Sėkmingo gydymo atvejų vis daugiau dėl gerėjančios sveikatos priežiūros, tačiau ir pasveikusiems gali išlikti lėtinių sveikatos sutrikimų, todėl jiems reikalinga ilgalaikė medicininė priežiūra ir reabilitacija.

Ar sveikiems būtų naudinga išgirsti apie sepsį?

Sepsiu serga visų amžiaus grupių žmonės, nepriklausomai nuo lyties, rasės, socialinės padėties visuomenėje. Apie sepsį daugiau turėtų žinoti ne tik medikai profesionalai, bet ir visa visuomenė. Įvairiose šalyse žmonės mažai žino apie sepsį, jo požymius, priežastis ir pasekmes. Atlikus nacionalines apklausas išsiaiškinta, kad apie sepsį yra girdėję tik 14 proc. brazilų, 40 proc. australų. Po sėkmingų informacinių kampanijų apie sepsį daugiau žino amerikiečiai – 55 proc., britai – 62 proc. ir vokiečiai – 69 proc.

Sepsiu sergančiais rūpinasi medikai ir jiems artimi žmonės, nes patys ligoniai pasirūpinti savimi tuo metu negali, kaip tai daro lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai, susivieniję į pacientų organizacijas, atkreipdami daugiau dėmesio į savo problemas. Apie savo ligą pasveikę papasakoti neturi nei noro, nei jėgų, be to, tai per mažai domina žiniasklaidą.

Kaip galėtume padėti sau ar kitiems susirgus sunkia infekcija?

Įvairiomis infekcinėmis ligomis suserga ir nuo jų pasveiksta daugybė žmonių, tačiau bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu, dažniausiai tai plaučių, žaizdų, šlapimo ir pilvo ertmės infekcijos. Infekcija tapti sepsiu gali staiga, netikėtai. Vėluojanti tinkama medicininė pagalba mažina sėkmingo sepsio gydymo tikimybę. 70 proc. sepsio atvejų prasideda dar prieš ligoniui patenkant į gydymo įstaigą, todėl susirgusiems sunkesne infekcija medicininės pagalbos reikėtų ieškoti kuo skubiau, nes juo anksčiau gydymas pradedamas, tuo jis būna efektyvesnis. Jei susirgusieji, jų artimieji ir medikai dažniau keltų klausimą „Ar tai jau sepsis?“, tai padėtų išgelbėti milijonus gyvybių pasaulyje – susirgę nedelsdami kreiptųsi į medikus, jie sepsį atpažintų ir gydytų.

Kaip ir kodėl susergama infekcijomis?

Mūsų aplinkoje gyvena daugybė infekcijas galinčių sukelti mikrobų (bakterijų, virusų, grybelių, parazitų). Į mūsų kūną iš aplinkos jie gali patekti per odą, žaizdas, juos galime įkvėpti ar nuryti su užterštu maistu ar gėrimais. Kartais mūsų kūne esantys naudingi mikrobai (pavyzdžiui, žarnyne) gali prasiskverbti į kitus greta esančius sveikus sterilius audinius ir ten sukelti infekciją.

Šiuolaikinė, pažangi medicina, deja, neišsprendė sepsio problemos, atvejų nuolat daugėja ir tai siejama su senėjančia visuomene, dažniau jau sergančia kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, imuninių savybių silpnėjimu dėl ligų ar kitoms ligoms skirtu gydymu, vaistams atspariais, greitai plintančiais mikrobais, netinkama mityba, vakcinų trūkumu, bloga sanitarine būkle.

Paprastai mūsų imuninė sistema turėtų saugoti nuo infekcijos išsivystymo, nustatydama mikrobų patekimą ir kovodama su jais. Į gausių ir agresyvių mikrobų prasiskverbimą imuninė sistema dažniausiai sureaguoja labai kovingai, kartais priešingai – imuninis atsakas būna per silpnas. Mikrobai išplinta, prasideda infekcija, susirgusio žmogaus kūne prasideda stiprus uždegimas, sukeliantis ląstelių, audinių ir organų pažeidimą bei sutrikdantis jų funkcijas – taip pasireiškia sepsis.

Kas įvyksta prasidėjus sepsiui?

Dėl mikrobų sukelto uždegimo išsiplečia smulkiosios kraujagyslės, skysčiai iš kraujo skverbiasi į aplinkinius audinius, sukelia jų brinkimą, sumažėja arterinis kraujo spaudimas, kraujo patekimas į gyvybei svarbius organus. Kraujagyslėse susidaro smulkūs krešuliai, kraujo ląstelės sulimpa, sulėtėja kraujo tėkmė, sumažėja deguonies ir maisto medžiagų patekimas į ląsteles, prasideda svarbių organų veiklos sutrikimai – kraujotakos, kvėpavimo, inkstų ir kitų.

Ar įmanoma sepsį atpažinti anksčiau?

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu, bet jo pradiniai požymiai gali būti supainioti su kitų ligų simptomais, todėl sepsį yra nelengva nustatyti.

Sergantieji turėtų nedelsdami ieškoti medicininės pagalbos, pastebėję sunkios infekcijos, sepsio pradinius požymius:

- karščiavimą, šaltkrėtį,

- šaltą, drėgną, prakaituotą, pasikeitusios spalvos odą,

- padažnėjusį kvėpavimą, sunkumą kvėpuoti,

- padažnėjusį pulsą, sumažėjusį kraujo spaudimą,

-  sumišimą, nerimą, orientacijos sutrikimus.

Koks gydymas reikalingas susirgus sepsiu?

Sepsiu sergantiems gali prireikti skirtingų gydymo metodų, priklausomai nuo infekcijos rūšies, organų funkcijų sutrikimų sunkumo. Sudėtingos būklės ligoniams būtinas nuolatinis, atidus stebėjimas, visapusiškas organizmo veiklos ištyrimas ir gydymas ligoninėse ir tai dažniausiai atliekama reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Įprastai ligonių gydymas pradedamas skysčių infuzija į veną, skiriamas deguonis, infekcijos sukėlėjus naikinantys vaistai, atveriamas ir išvalomas infekcijos židinys. Jei reikia, gyvybei svarbių organų veiklos užtikrinimui skiriami kraujo spaudimą didinantys vaistai, dirbtinis kvėpavimas, kraujo valymas sutrikus inkstų veiklai, maitinimas bei kiti vaistai ir gydymo metodai.

Ką turėtume daryti?

Visose šalyse svarbu sustiprinti ir koordinuoti politikų, sveikatos priežiūros tarnybų administratorių, mokslininkų ir gydytojų pastangas. Patys turime rūpintis sveika gyvensena, susirgus laiku ieškoti medikų pagalbos ir pasitikėti vis didėjančiomis medicinos galimybėmis.

Kiekvienais metais Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, rugsėjo 13 diena vyksta renginiai, skirti Pasaulinei sepsio dienai (www.world-sepsis-day.org). Pasaulinė sveikatos organizacija, pripažindama sepsį didele grėsme žmonijai, 2017 metų gegužės mėnesį priėmė rezoliuciją su pasiūlymais kaip sepsio išvengti, teisingai jį diagnozuoti ir gydyti.

www.facebook.com/PasaulineSepsioDiena