Sekmadienis, 2024.06.16
Reklama

Ar sveikos gyvensenos deklaravimą pakeisime darbais?

Ilona Petrovė | 2014-07-18 00:01:42

Pripažįstama, kad sveika gyvensena yra geriausia ligų profilaktika. Todėl pasaulyje kuriasi sveikų miestų tinklai, prie jų pamažu prisijungia ir Lietuva. Praėjusieji metai buvo Seimo paskelbti Sveikatingumo, šie – Vaikų sveikatos metais. Prieš porą metų sukurta moksleivių sveikatingumo sistema. Tai džiugintų, jei nebūtų tik formalumai.

mankšta
Fizinio aktyvumo treniruotės viešose vietose - žingsnis į sveikatą. Redakcijos archyvo nuotr.

Iš tiesų situacija yra kur kas grėsmingesnė – Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra trečioje vietoje pasaulyje. Dėl besaikio girtavimo kyla begalė problemų. Jų netrūksta ir sveikatos sistemoje.

Vis dėlto vilties yra. Tai įrodo sveikos gyvensenos bendruomenės. Ko gero, delsti nebegalima, jei mums rūpi ateitis: atėjo laikas veikti.

Procesas, o ne rodikliai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau daugelį metų įgyvendina įvairias sveikatinimo programas. Prieš 25 metus pradėta ilgalaikė ir viena sėkmingiausių iniciatyvų – Sveikų miestų judėjimas. PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pasakojo, kad ši programa – daugiau procesas ir siekiamybė keisti situaciją.

„Ir nesvarbu miesto sveikatos rodikliai – jie geresni ar blogesni. Sveikas miestas siekia sukurti sveikatą palaikančią aplinką, pasiekti gerą gyvenimo kokybę, užtikrinti bazinius higienos poreikius ir suteikti sveikatos priežiūros prieinamumą“, - sakė I. Zurlytė.

Pasak PSO atstovės, sėkmingiausiai šios programos įgyvendinamos ten, kur įtraukiamos vietos bendruomenės, jos dalyvauja politikos formavime, kur yra aiški programos struktūra ir finansiniai ištekliai. Be to, teigė I. Zurlytė, turi būti aiški ir ilgalaikė politinė parama.

„Paprastai miesto tarybos priima, o meras pasirašo sprendimus įgyvendinti sveiko miesto principus ir strategiją. Tai reiškia, kad jie pripažįsta, jog visose srityse bus atsižvelgiama ir į sveikatą“, - teigė I. Zurlytė.

Miestai demokratizuoja sveikatą

Sveiki miestai Europoje yra dviejų lygių: pačių miestų tinklas ir tarptautinis nacionalinių sveikų miestų tinklų tinklas. Jos teigimu, dabar Europos sveikų miestų tinkle yra 100 narių, neseniai tokia pripažinta Ryga – jau antrasis Latvijos miestas, pirmoji buvo Jūrmala, - o Klaipėda priimta į kitą sveikų miestų etapą. O nacionaliniai tinklai yra 30 šalių.

„Klaipėda yra kol kas pirmasis ir vienintelis miestas Lietuvoje, kuris įstojo į tarptautinį Sveikų Europos miestų tinklą. Bet jei Lietuvoje atsirastų daugiau sveikų miestų ir susikurtų nacionalinis tinklas, jis galėtų tapti įvairių šalių nacionalinių tinklų nariu,“- paaiškino I. Zurlytė.

. Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistas Vytautas Valevičius pasakojo, kad 2009 m. tuometinis meras R. Taraškevičius ir miesto Sveikatos skyrius šią idėją palaikė, tačiau pati Taryba – sunkiai: vos vieno balso persvara. Tačiau per ketverius metus situacija pasikeitė.

„Dabar Klaipėda eina į naują tinklo etapą. Visi Tarybos nariai pritarė, tik vienas susilaikė. Manau, tą patį darys ir kitų miestų tarybos, jei nuspręs tapti sveikais miestais“, - įsitikinęs V. Valevičius.

Sveikata – nepatekti pas gydytoją

V. Valevičiaus teigimu, sveikas miestas gali iš esmės prisidėti prie gyvenimo trukmės ilginimo ir prie požiūrio keitimo.

„Sveikas miestas iš esmės yra tas dalykas, kuris stengiasi, kad žmogus nepatektų pas gydytoją“,- įsitikinęs V. Valevičius.

O tam, kad klaipėdiečiai būtų sveikesni, mieste įrengti dviračių takai. Būtent Klaipėda pernai pripažinta geriausiu dviratininkams miestu Lietuvoje. Be to, V. Valevičius teigimu, viešose miesto vietose įrengta ir per 30 treniruoklių, atskirose seniūnijose vyksta fizinio aktyvumo treniruotės.

Be to, Klaipėdoje buvo renkamos nebiudžetinės sveikatos įmonės, dabar – ir sveikiausia maitinimo įstaiga, gaunanti lentelę „Mes rūpinamės sveiku miestu“. O miesto architektai nusprendė paskelbti sveikiausio architektūrinio projekto konkursą.

„Jei savivalda turėtų daugiau įgaliojimų ir resursų, ji galėtų geriau spręsti vietos problemas“, - įsitikinęs sveiko miesto iniciatorius.

Sveikas kaimas

Jau beveik 20 metų kultūros mecenatas, sveikos gyvensenos puoselėtojas Ramūnas Karbauskis dirba su vaikais ir jaunimu dėl sveikos ir blaivios Lietuvos. Prieš penkerius metus pradėta kurti sveiką gyvenimą propaguojanti Naisių (Šiaulių r.) bendruomenė.

„Dabar ir rašoma, ir kalbama, kad nebėra vaikų. Kasmetinis festivalis „Naisių vasara“ rodo ką kita. Čia būna 5-10 tūkst. vaikų. Kodėl? Todėl, kad čia saugu. Alkoholis neparduodamas ir nevartojamas, neįleidžiami išgėrę asmenys. Šiais metais pirmą kartą kaimo girtuokliai atėjo blaivūs - jiems nusibodo nematyti renginių, nes ankstesniais metais jų neįleisdavo. Griežtumas būtinas“, - įsitikinęs R. Karbauskis.

Naisių vasara.  Blaivus šventimas.
Naisių vasara. Blaivus šventimas. Organizatorių nuotr.

Jo teigimu, sveikos gyvensenos įgūdžių vaikus reikia pradėti mokyti jau darželyje, kalbėtis su jais, rodyti pavyzdį.

„Naisiuose niekas nešiukšlina. Žinote, kodėl? Nes pirmiausia susitariau su vaikais darželyje.  Juk nešiukšlinsi, jei tave vaikas sudrausmina“, - teigė R. Karbauskis.

Uždrausti svaigalus renginiuose

Vis dėlto didžiausia bėda Lietuvoje, pasak R. Karbauskio, alkoholio reklama ir vartojimas renginių metu.

„Turėtų būti savaime suprantama, kad renginiuose, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai, neturėtų būti pardavinėjamas ir vartojamas alkoholis. Jei kalbame, ką mes galime dėl savo vaikų padaryti, tai priimti tai draudžiantį įstatymą“, - teigė R. Karbauskis.

Pasak verslininko, „visa alkoholio reklama orientuota į žmones iki 25 metų, nes vėliau ji neveikia arba veikia dėl mados ar kitų dalykų. Todėl reklama  turėtų būti uždrausta. Tam reikia politinės valios.  Deklaracijų galime priiminėti, kiek norime, tačiau nieko nebus. Tai turėtų būti ir politikų, ir suaugusių garbės reikalas“, - tvirtino R. Karbauskis.

Kupiškio rajonas – prieš savižudybes

Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis pritaria, kad alkoholis sukelia daug problemų. Viena iš jų – savižudybės, pagal kurias rajonas pirmavo Europoje. ES savižudybių vidurkis 9,4 žmogaus 100 tūkstančių gyventojų, Lietuvos - 28,5, o Kupiškio net 67,5. Rajono vadovybė ieškojo įvairiausių priežasčių, kartu su kompanija „Global Lithuanian Leaders“ atliko analizę, pagal kurią bus parinktos priemonės, kaip tikimasi, turėsiančios sumažinti šią problemą.

Tyrimas atskleidė, kad dažniau Kupiškio rajone žudosi vyrai nei moterys vasarą, pasirinkdami mirtį kilpoje. Visi turėjo šeimas. Nustatyta, kad kiekvienoje iš jų buvo savo noru iš gyvenimo pasitraukusių žmonių: tėvo, artimo draugo ir pan. Be to, visi turėjo bėdų dėl alkoholio.

„Dažniausiai žudomasi apsvaigus nuo alkoholio, dėl priklausomybės alkoholiui ir jo sukeltų psichozių. Šiais metais savivaldybė apmoka priklausomybės gydymą nepasiturintiems asmenims. Jau pasinaudojo penkiolika asmenų. Jei du trys išeis iš tokio gyvenimo, investuoti pinigai bus pasiteisinę. Be to, sutrumpinome centre veikiančių aludžių darbo laiką, priėmėme sprendimą arčiau kaip 100 metrų atstumu nuo ugdymo, gydymo įstaigų ir pan. neleisti prekiauti alkoholiu“, - pasakojo Kupiškio r. meras.

Be to, seniūnijose suburtos savanoriškos pagalbos komandos,  bus sukurti elgesio algoritmai policijai, greitosios medicinos pagalbos ir kitiems specialistams, kad savižudybių skaičius rajone mažėtų.

Socialinių iniciatyvų įstatymas

Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė sakė, kad sveikatingumo problemų per metus neįmanoma išspręsti, nes kalbama apie įpročių keitimą. Ji pasidžiaugė Seime gimusiu Socialinių iniciatyvų įstatymu, kuris bus pateiktas Seimui svarstyti.

„Šis įstatymas kalba apie tai, kad visi darbdaviai turėtų įsitraukti į sveikatinimo procesą per mokestines lengvatas, o kolektyvinių sutarčių pagrindu savo darbuotojams jie galėtų suteikti įvairių paslaugų. Tarkim, vieni darbdaviai perka dviračius, gauna mokestinių lengvatų; kiti siūlo kasmetinius sveikatos patikrinimus; treti perka įvairius kuponus į sveikatingumo ir sporto centrus ir pan.,“- sakė parlamentarė.

Darbdavys suinteresuotas, kad darbuotojas, į kurį jis investavo,  nesirgtų, turėtų ergonomišką darbo vietą, gyventų sveikai. Pasak D. Mikutienės, pagal šį įstatymą naudos gavėjai yra ir šeimos nariai. Juk darbe praleidžiame visą dieną, o blogą ar gerą nuotaiką iš jo parsinešame namo.

Nebepatempia šautuvų

Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis teigia, kad „naujos sveikatinimo programos nuteikia viltingai. Tačiau ir prieš tai jų buvo, tik kaip nėra sėkmės, taip nėra. Blogiausia, kad neskiriama lėšų sveikatinimui.

„Mes kalbame apie lėšas gynybai, tačiau kiek iš jų skirsime jaunimui, kurio daugiau nei pusė nebepatempia šautuvų?“- piktinosi D. Kepenis.

Pasak jo, daugelis specialistų yra ne savo vietoje: „Naujai paskirtas Kūno kultūros departamento direktorius savo prisistatyme nė žodžio nekalba apie sveikatą ir kūno kultūrą, tik apie federacijų darbą ir pan. Arba visuomenės sveikatos centrų vadovai. Ką kalbėti, jei tokiam centrui vadovauja žmogus, netelpantis savo kelnėse ir negalintis bėgti kartu su savo miesto gyventojais?“ – piktinosi D. Kepenis.

Kita vertus, nėra kryptingos sveikatos politikos. Maža esą surengti kartą per mėnesį ėjimą lazdomis, šis darbas turėtų būti kasdienis.

Pasak sveikuolių prezidento, turėtume profesionaliai sujungti  šeimos gydytojų, visuomenės sveikatos biurų, mokytojų ir pan. pajėgas, tada galbūt situacija šioje srityje pagerės.


Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Grilyje kepta mėsa: kaip ja mėgautis saugiai
Šilti orai kiekvieną mūsų skatina praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, nesvarbu, ar tai būtų piknikas jaukiame namų...
Modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nugaros smegenų stimuliacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pradėtas taikyti modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nuga...
Kriolipolizė: modernus būdas kovoti su riebalais
Kiekvienas iš mūsų svajoja apie idealią kūno formą, tačiau ne visada pasiekiame norimus rezultatus per mitybą ar sportą....
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų