Ar svarbus lietuviams jų privatumas vaistinėje?

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (55 proc.) mano, kad vaistinėje yra užtikrinamas jų privatumas, tačiau beveik tiek pat (54%) jaučiasi nejaukiai, kuomet jų konsultaciją su vaistininku galbūt girdi šalia esantys žmonės, rodo „Eurovaistinės“ užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa.

Privatumo klausimai dažniau trikdo moteris, jaunesnius respondentus, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės atstovus ir didmiesčių gyventojus: 10 proc. trikdo visada, 19 proc. trikdo tik konsultuojantis daugiau privatumo reikalaujančia tema, 25 proc. jaučiasi tik šiek tiek nejaukiai.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, psichologo Aido Permino, pagrindinis jausmas, kylantis žmonėms, kai turi atviriau, viešiau kalbėti apie savo susirgimus, yra gėda.

„Santykis su liga yra sudėtingas asmeninis procesas ir bet koks viešumas žmogaus savijautos nepagerina – juk nenorime, kad kiti žinotų visas mūsų problemas, silpnybes ar nelaimes. Praradus privatumą, žmogus jaučiasi nepatogiai, lyg viešai nusirenginėtų. Jam gali atrodyti, kad atskleisdamas informaciją apie save apsunkina kitus. Vėliau žmogus gali jausti liūdesį, nes buvo priverstas padaryti tai, ko nenorėjo”, - sako prof. A. Perminas.

„Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė teigia, kad privatumo klausimas įmonės vaistinėse pradėtas spręsti daugiau nei prieš penkerius metus.

„Sveikata – privatus dalykas, tad natūralu, jog kalbėti apie savo savijautą girdint kitiems, nesinori. Daugiau nei prieš 5 metus vaistinėse įrengėme juostas, su užrašu „Prašome laukti čia“. Vaistinėse, kur jų laikomasi, sukuriama erdvė, kuri leidžia asmeniškai bendrauti su vaistininku. Didelėse vaistinėse vyrauja „vienos eilės“ taisyklė, kai vaistininkas bendrauja su klientu, o jam už nugaros palikta laisvos vietos. Netrukus vaistinėse atsiras ir papildomi klientų privatumą saugantys sprendimai ”, - sako I. Damulienė.

Anot vaistininko Igno Popos, galimybė užtikrinti klientų privatumą dažnai priklauso nuo vaistinės dydžio ir vietos bei pačių klientų nusiteikimo.

„Maža vaistinė mažame mieste – tai ir savaime mažesnis žmonių srautas. Didesnėje vaistinėje daugiau žmonių, tad ir privatumo šiek tiek mažiau. Mažuose miesteliuose žmonės bendrauja atviriau, kartais garbaus amžiaus klientai net garsiai pasakoja, kuo skundžiasi. Būna ir priešingai, pavyzdžiui dirbdamas Rietavo vaistinėje mačiau, kaip stengdamiesi neparodyti, ką įsigijo, klientai atsinešdavo neperšviečiamą tamsų maišelį“, - patirtimi dalinasi vaistininkas.

Apklausoje dalyvavę asmenys įvardijo pasiūlymus, kaip galėtų būti užtikrintas jų konfidencialumas. 13 proc. apklaustųjų nuomone, padėtų atitvertos kasos, 9 proc. mano, jog galėtų būti didesnis atstumas nuo laukiančiųjų, 4 proc. pageidautų asmeninės konsultacijos be kitų pirkėjų, 4 proc. įsitikinę, kad jų privatumą užtikrintų atskira patalpa, aptarnavimas po vieną, nubrėžta aiški linija (3 proc.). 2 proc. turi sprendimą – ateina, kai nėra kitų klientų, o dalis tą problemą sprendžia apsipirkdami internetu (1 proc.).

„Spinter tyrimų“ apklausoje buvo apklausti 1007 žmonės, gyvenantys įvairiuose šalies regionuose: 44 proc. – iš didžiųjų miestų, 27 proc. – iš rajono miestų, 29 proc. – iš kaimo vietovių.