Ar rūkymas turi įtakos išgyvenamumui sergant krūties vėžiu?
Nauja studija įrodė, kad rūkymas turi neigiamą įtaką sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumui, o šio blogo įpročio atsisakymas bendrą mirties riziką sumažina.
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 1500 naujų atvejų. Moterys serga 100 kartų dažniau nei vyrai, tačiau ši liga neaplenkia ir pastarųjų. Žinoma daug ligos rizikos veiksnių, deja, nemažai iš jų yra nemodifikuojamieji. Siekiant didinti gydymo efektyvumą ir mažinti toksiškumą, šiuolaikinis gydymas parenkamas ne tik pagal klinikines, bet ir pagal molekulines naviko charakteristikas, tačiau mirtingumas nuo krūties vėžio nemažėja. Taigi yra vykdoma daug studijų, ieškoma, kas ir kaip pagerintų pacientų gyvenimo kokybę ir prognozes.
Naujame tyrime, publikuotame JNCI Cancer Spectrum, dalyvavo 1508 moterys, kurioms buvo diagnozuotas krūties vėžys. Pacienčių buvo klausiama apie jų rūkymo įpročius. Nustatyta, kad mirties rizika buvo didesnė tarp 19 procentų moterų, kurios buvo rūkančios, kai išgirdo diagnozę, palyginus su tomis, kurios niekada nerūkė. Mirties rizika buvo didesnė ir tarp 8 procentų moterų, kurios buvo rūkančios ar ėmė rūkyti po ligos nustatymo. O 11 procentų moterų, kurios, išgirdusios diagnozę, atsisakė šio žalingo įpročio, mirties rizika sumažėjo.
„Studijoje apie rūkymą ir sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumą iš esmės dėmesys buvo sutelktas į tai, ar dalyvės rūkė išgirdusios diagnozę. Tai vertinta kaip prognostinis veiksnys. Tačiau mes svarstėme, ar vėliau pakeisti įpročiai irgi galėtų turėti įtakos. Ateityje tikimės išsiaiškinti ir tikslų poveikio mechanizmą, kodėl rūkymas turi įtakos sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumui“, – komentavo mokslininkai.
Rūkančioms moterims, kurioms buvo nustatytas krūties vėžys, bendra mirties rizika padidėjo 69 procentais, palyginus su tomis, kurios niekad nerūkė. Jei pacientė neatsisakė rūkymo net išgirdusi šią diagnozę, jų rizika mirti nuo krūties vėžio padidėjo 60 procentų.
„Taigi įrodėme, kad mesti rūkyti geriau vėliau nei niekada. Tai turėtų motyvuoti sergančiuosius krūties vėžiu pereiti prie sveikesnio gyvenimo būdo“, – sakė studijos autoriai.
Susiję straipsniai
