Ar reikia kovoti su antsvoriu?(1)

Ne kartą tenka girdėti, kad antsvoris yra pačių žmonių nuodėmė. Kad reikia pačiam rūpintis savimi - iš pirmo žvilgsnio lyg ir labai teisingos mintys. Dieta, sportas, konsultacijos su specialistais – ir visos antsvorio problemos sunaikinamos. Papildai, atsisakymas kai kurių produktų, kasdienė mankšta ir bėgimo takelis  išgelbės pasaulį nuo būsimos rykštės, kuri kol kas labiau muša išsivysčiusias šalis – žmonių svorio pertekliaus.

Reklama

Nutukimas yra tokia organizmo būsena, kai riebalų kiekis pradeda trukdyti normaliam organizmo funkcionavimui.

Keista, bet nutukimo vėzdas vis smarkiau smogia jaunuoliams. Tiek merginoms, tiek ir vaikinams. Tiesa, merginoms  antsvoris gali tapti baubu ir atvesti iki distrofijos, nors dabar tai jau būdinga ir kai kuriems vaikinams. Kita bėda yra ta, kad jauniems, nors jie ir privalėtų tai žinoti iš mokyklos kurso, nežinoma, kokia turėtų būti jo kūno masė: tai leistų numatyti jų svorio ribas. Būti pernelyg liesam yra ne mažiau pavojinga nei būti pernelyg apkūniam.

Neseniai laikraštyje „The Telegraph“ (1:51PM BST 24 Jul 2011) pateiktas įdomaus tyrimo aprašas. Britanijos medikai sekė per 25 tūkst.  vyrų ir moterų, kurie gimė nuo 1946 iki 1958 metų, sveikatą. Visi jie siekė numesti svorio įvairiais vaistais, dietomis ir treniruotėmis. Tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi. Kad ir pavykdavo kiek numesti svorio, po metų beveik visas jis sugrįždavo.

Rebecca Hardy padarytos išvados daugelio nenudžiugino. Vyrų svoris visą gyvenimą nuolatos auga. Moterų žymiai pakinta, kai jai daugiau nei trisdešimt. Kai tik ji sukaupia antsvorio, svorio augimas beveik niekada negali sustoti. Todėl gydytojams ir dietologams siūloma nekovoti su antsvoriu. Jos nuomone, geriau specialistai galvotų, kaip sustabdyti  antsvorio augimą.  Tiesa, pačių dietų nereikia atsisakyti. Jos bent išmoko žmones taisyklingai maitintis ir sveikai gyventi. Laikraštis daro išvadą: jei tapote apkūnus, greičiausiai toks ir liksite.

Londono ligoninės universitetinio koledžo profesorius Nick Finer komentavo šį tyrimą taip: gamta sukūrė mechanizmą riebalams kaupti kaip gelbėjimąsi nuo bado pavojų. Tik žmonijai jis tapo problema per pastaruosius 30-40 metų. Žmonės turi gamtinį riebalų kaupimo mechanizmą ir nereikia bandyti jo visiškai  atsisakyti.

Su išvadomis nesutinka

Gydytoja dietologė Žana Antonova sakė nesutinkanti su tyrimo išvada, kad su antsvoriu nereikia kovoti.

„Nutukimas – tai liga, kuri reikalauja gydymo. Išmokus „teisingai“ valgyti  svoris dažniausiai nepriauga. Priauga tiems, kurie savo nuožiūra laikosi neaiškių dietų. Tuomet pasireiškia vadinamasis „jo-jo“ efektas“, - savo požiūrį grindžia ji..

Norint sustabdyti svorio augimą ir jį normalizuoti visam laikui, teigia dietologė, reikalinga  maitinimosi įpročių korekcija prižiūrint kvalifikuotam mitybos specialistui.

Kramtymas nuramina

Teigiama, jog viena iš antsvorio augimo priežasčių šalia paveldimumo, medžiagų apykaitos ypatumų, persirgtų ligų ir kitų veiksnių yra persivalgymas.

Kodėl žmonės persivalgo?

„Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra. Tai labai individualu. Egzistuoja  daug įvairių priežasčių. Vienos jų -  emocinio kontakto nebuvimas, dėmesio trūkumas, liūdna nuotaika, neigiamos emocijos ir kitos priežastys“, - sako Ž. Antonova.

Psichologė Dalia Kujalienė pritaria, jog persivalgymas siejamas  su psichologiniais veiksniais.

„Daug žmonių pastebi, kad susinervinus norisi ką nors įsidėti į burną. Nemažai žmonių prisipažįsta, kad tokiais atvejais taip ir daro. Ne todėl, kad pajunta alkį, o todėl, kad kramtymas nuramina. Polinkis persivalgyti gali būti siejamas su vidine įtampa, nerimastingumu – tokiu atveju kramtymas suveikia kaip fizinis aktyvumas, savotiška „mankšta“, padedanti išsikrauti. Kita persivalgymo priežastimi galima laikyti nesaugumo jausmą, kuris kyla, kai žmogus dėl kokių nors dalykų jaučia nuolatinę grėsmę ir baiminasi dėl ateities. Persivalgydamas žmogus lyg „kraunasi atsargas“ blogesniems laikams, kurių baiminasi. Dar viena priežastis – stokos jausmas. Stokoti, trūkti gali meilės, pripažinimo, gerų santykių, palankumo, pasiekimų ir t. t. Bet žmogus turi iliuziją, kad pripildydamas skrandį, užpildys ir visas kitas gyvenime jaučiamas tuštumas. Taip pat reikėtų paminėti ir bejėgiškumo jausmą problemų akivaizdoje. Kai žmogus nežino, ką daryti, bent jau pradeda valgyti, šitaip apgaudamas save, kad kai ką daro“, - pasakojo psichologė.

D. Kujalienė pabrėžė, jog visas šias priežastis sieja vienas dalykas: žmogus neįsisąmonina savo tikrųjų poreikių, nesupranta, ko jam iš tikrųjų reikia, ir jausdamas nuolatinę įtampą, randa pakaitinį nusiraminimo būdą – valgymą, tikėdamasis, kad tai išspręs problemas.

„Šioje situacijoje svarbiausia yra suprasti save, savo tikruosius poreikius, ir tada imtis tokių veiksmų, kurie iš tikrųjų tuos poreikius patenkintų“, - pataria ji.