Teisininkai: praleista proga užtikrinti pacientų teises ir sąžiningą konkurenciją

Lapkričio pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurios visoms privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms būtų suteikusios teisę pacientams išduoti siuntimus valstybės lėšomis apmokamoms gydytojų specialistų konsultacijoms. Šiuo metu tokią teisę turi tik Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančios ir sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusios įstaigos. Teisės ekspertai Prezidentūros sprendime vetuoti įstatymą, kurį praėjusią savaitę patvirtino naujasis Seimas, pasigenda svarių argumentų ir netgi įžvelgia galimus dabartinio įstatymo prieštaravimus šalies Konstitucijai.

Reklama

Prezidentūros pozicijoje pasigenda argumentų

Teisės firmos „Sorainen“ advokatės Erikos Žigutės teigimu, atmetus įstatymo pataisas ir toliau bus nepagrįstai ribojama mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis naudotis pasirinkusių pacientų teisė gauti Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamas antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Praktikoje tai dažniausiai reiškia bereikalingus papildomus vizitus pas šeimos gydytojus valstybinėse poliklinikose.

„Vertinant viešai Prezidentūros išsakytus argumentus, sunkoka suprasti, kokia yra tikroji veto priežastis. Idėja suteikti privačioms gydymo įstaigoms teisę išduoti pacientams siuntimus valstybės lėšomis kompensuojamoms paslaugoms be jokio aiškaus pagrindo laikoma didele grėsme. Remiamasi nepagrįsta prielaida, kad privačiose įstaigose dirbantys specialistai neva labiau nei jų kolegos valstybinėse įstaigose būtų linkę tokius siuntimus išduoti be pagrindo. Tačiau, visų svarbiausia, neatsižvelgiama į pacientų interesus – daugybė gyventojų šiuo metu yra priversti eiti pas gydytojus LNNS priklausančiose įstaigose vien tik tam, kad gautų siuntimus ar receptus, kurių dabar negali išduoti privačioje įstaigoje dirbantys specialistai“, – sako E. Žigutė.

Dabartinė tvarka skatina eiles

Anot teisininkės, tai yra ne tik nepatogumas, bet ir kliūtis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui laiku. Dėl tokios įstatymo spragos gali užtrukti ligos diagnozavimas, o tai savo ruožtu gali lemti prastesnes gydymo prognozes, išaugusius ekonominius bei socialinius jo kaštus.

„Dėl vizitų pas gydytojus, kurių tikslas yra tiesiog gauti siuntimą, papildomai apkraunama sveikatos apsaugos sistema, o ilgesnėse eilėse tenka laukti ir tiems gyventojams, kurie naudojasi vien tik valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Nereikalingi vizitai pas gydytojus taip pat lemia papildomas PSDF biudžeto išlaidas. Tad sunku suprasti, kuo grįsti Prezidentūros teiginiai dėl galimo nemokamų paslaugų teikimo sutrikdymo tuo atveju, jei įstatymo pakeitimai būtų priimti. Priešingai – galima pagrįstai manyti, kad pakeitimai situaciją pagerintų“, – teigia E. Žigutė.

Veiklos sąlygos privačioms ir valstybinėms įstaigoms turi būti be nepagrįstų ribojimų

Teisininkės neįtikina ir Prezidentūros išsakyta kritika dėl įstatymo projekte nenumatytų siuntimų išdavimo kontrolės mechanizmų. Anot E. Žigutės, neteisinga klausimą dėl gydytojų suteikiamų siuntimų pagrįstumo kelti kalbant išskirtinai apie privačias, LNSS nepriklausančias, įstaigas. Siuntimus iš PSDF fondo apmokamoms paslaugoms gauti nesant realaus poreikio potencialiai gali išduoti tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose dirbantys specialistai. Teisės ekspertės teigimu, tai pirmiausiai priklauso nuo jų profesionalumo ir atsakingumo lygio, o ne sektoriaus, kuriame jie dirba.

„Jeigu Prezidentūra teigia, kad reikia efektyvių kontrolės mechanizmų, problema turėtų būti sprendžiama visose įstaigose, o ne ieškoma atskirų mechanizmų privačioms įstaigoms. Dvigubi standartai, kurių, regis, norėtų Prezidentūra, ir sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusioms įstaigoms šiuo metu suteikiama išskirtinė teisė išduoti siuntimus, netgi galėtų būti suvokiami kaip nepagrįstas konkurencijos sveikatos priežiūros sektoriuje ribojimas, prieštaraujantis šalies Konstitucijai“, – pažymi E. Žigutė.

Klausimas gali nukeliauti iki Konstitucinio Teismo

„Sorainen“ konkurencijos teisės eksperto Aurido Litvino teigimu, šiuo metu galiojantis reguliavimas gali būti laikomas nepagrįstai diskriminuojančiu LNSS nepriklausančias sveikatos priežiūros įstaigas. Dėl negalėjimo išduoti siuntimų valstybės lėšomis finansuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti joms gali būti sunkiau pritraukti pacientų.

„Lietuvos Konstitucijoje valstybei numatoma pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagal šią Konstitucijos nuostatą draudžiama nepagrįsta atskirų verslų diskriminacija. Tad jei esamas reguliavimas nesikeis, jį iš esmės būtų galima skųsti Konstituciniam teismui. Tuomet jau jis spręstų, ar įstatymą būtina keisti.“, – mano A. Litvinas.

Aptariamas Sveikatos sistemos įstatymo pataisas ankstesnės kadencijos Seimas priėmė paskutiniojo savo posėdžio metu – lapkričio 12 d. Prezidentas projektą vetavo, o gruodžio pradžioje naujasis Seimas nubalsavo už veto priėmimą. Šiuo metu privačios įstaigos siuntimus paslaugoms, apmokamoms iš PSDF biudžeto, gali išduoti tik tuo atveju, kai yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.