Ar jungti ligonines ir įvesti medicinos įstaigų vadovų rotaciją?(4)

Ilgametis sveikatos sistemos vadybininkas, dabar „Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis mano, jog  mechaniškas ligoninių jungimas  ir vien politiniais sumetimais įvesta, kriterijais neparemta  viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kaita  būtų klaidingas žingsnis.

Ką manote apie Vyriausybės numatytą Klaipėdos ligoninių jungimą?

Turėtų likti toks ligoninių tinklas, koks  susiklostė tradiciškai. Tačiau ligoninių bendra veikla, paslaugų teikimas turi būti koordinuojamas, skatinamas  naujų profilių kūrimas ar senų uždarymas. Pavyzdžiui, kardiologijai skirtos lėšos turėtų būti koncentruojamos viename stacionare – kur atliekamos intervencijos, nes tie skyriai, kur tai neatliekama,  niekuo nesiskiria nuo rajoninių ligoninių.

Jei būtų perkamos paslaugos tik iš stacionarų,  kurios jas teikia kokybiškai ir efektyviai, būtų  atsižvelgiama į ekonominius ir kitus rodiklius, daugelis stacionarų savaime apmirtų. Galėtų būti organizuojami viešieji konkursai  tam tikroms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.  Manau,  gyvenimas privers tai padaryti.  Bet kol kas pas mus priimami politiniai sprendimai.

Aš prieš tai, kad rajonų ligoninėse būtų perkamos brangios technologijos ir daromos kelios operacijos per metus. Tos ligoninės turi atlikti kitokias funkcijas – palaikomojo gydymo. Grįžę iš stacionaro Klaipėdoje ligoniai galėtų užbaigti gydymą šalia gyvenamosios vietos.

Mechaniškai jungti ligoninių nereikėtų ir dėl to, kad visada bet kurioje sistemoje egzistuoja optimalus dydis. Tada dar stacionaras valdomas. Monopolis - pavojingas dalykas. Kai jis tampa per didelis, pvz., 1500 lovų tokiam mieste kaip Klaipėda,  jis jau kaip dinozauras  - ne jam duodami užsakymai, o jis diktuoja sąlygas: ir kainas, ir paslaugas, ir paslaugų kokybės standartus.

Antra vertus, egzistuoja hospitalinės infekcijos. Ne be reikalo Sovietų sąjungoje  buvo išlaikomos rajonų ligoninės – jos ne visada buvo racionalios ir reikalingos, bet  jos buvo palaikomos dėl epidemiologinių ir dėl karinių grėsmių. Ir tos grėsmės niekur nedingo, epidemijos anksčiau ar vėliau bus, ir labai rimtos, nes su mūsų imunitetu darosi labai prasti dalykai.

Ką manote apie prezidentės siūlomas įstatymo pataisas, jog reikia įvesti penkerių metų kadencijas visų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams ir nustatyti, kad vadovauti įstaigai jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės?

Tam tikras vadovavimo laikotarpis turėtų būti numatytas. Bet savitikslis vadovų keitimas, be nustatyto mechanizmo,  – blogas dalykas. 10 metų vadovavimo patirtį įgijęs žmogus pradeda gerai suvokti mechanizmo  veiklą,  tampa labai geru administratoriumi, vadybininku, - ir staiga jis politiniais sumetimais  pakeičiamas rotacijos principu. Ar tai būtų gerai? Nesu tikras. Jei kiekvienas ateitų tik penkeriems metams, nebeprisišauktum nieko dirbti, nes per tą laiką žmogus prarastų kvalifikaciją, o įgijusieji aukštą medicinos vadybininko kvalifikaciją liktų be darbo. Nėra daug tų darbo vietų, tai specifinė sritis, tad buka kvaila rotacija šioje srityje irgi nieko gera neatneštų. Pagrindinis kriterijus turėtų būti – jų veiklos efektyvumas. Ne kiek dirba, o kaip dirba, kokie rezultatai. Reikia tik patvirtinti tuos kriterijus, taikyti  tuos pačius,  kokius taikome vertindami kitų įmonių veiklą.

Užrašė Genovaitė Privedienė

genovaite@vlmedicina.lt