Apibrėžtos vaikų infekcinių ligų gydytojo kompetencijos
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apibrėžė infekcinėmis ligomis susirgusius mažuosius pacientus gydančių gydytojų teises, pareigas, profesines kompetencijas ir veiklos reikalavimus. Nauja vaikų infekcinių ligų gydytojo norma ne tik užtikrins teisinį aiškumą, bet ir, tikimasi, sustiprins pagalbos prieinamumą bei kokybę sergantiems vaikams.
Laikinai pareigas einančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, nors medicinos norma, atrodytų, tiesiog teisinis dokumentas, apie kurį pasidomi tikrai ne visi, tačiau jis pacientams turėtų būti ne ką mažiau svarbus, nei medikams.
„Džiaugiuosi, kad svariais žingsniai judame į priekį ne tik atnaujindami dešimtmečiais nekeistas gydytojų specialistų, šeimos gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojo normas, bet ir tvirtindami naujas kaip, pavyzdžiui, vaikų infekcinių ligų gydytojo. Taip sudarome sąlygas didesniam paciento ir mediko saugumui užtikrinti, tarpusavio pasitikėjimui augti. Juk pacientui svarbu žinoti, kad specialistas paslaugas teikia pagal savo kompetenciją, jos neviršydamas ir, žinoma, visa apimtimi“, – sako A. Veryga.
Be to, laikinai pareigas einantis ministras pabrėžia, kad, be jokios abejonės, gydytojo norma – dokumentas būtinas ir sklandžiam medikų darbui, kadangi čia aiškiai apibrėžtos teisės, pareigos, kompetencija ir veiklos, kurias specialistas gali ir turi atlikti.
Patvirtintoje vaikų infekcinių ligų gydytojo normoje numatyta, kad šis specialistas pagal savo kompetenciją turi gebėti įtarti, diagnozuoti, diferencijuoti ir gydyti vaikų bakterijų, mikobakterijų, virusų, pirmuonių, helmintų sukeltas ligas, pedikuliozę ir kitas ektoparazitozes.
Be to, apibrėžta, kad vaikų infekcinių ligų gydytojas konsultuoja vaikus imunoprofilaktikos klausimais, sudaro ir taiko individualaus skiepijimo kalendorių, įvertina nepageidaujamas reakcijas po vakcinacijos, taip pat konsultuoja vaikus įvežtinių keliautojų infekcijų profilaktikos klausimais, atlieka preekspozicinę ir poekspozicinę, įskaitant skubią, infekcinių ligų profilaktiką.
Taip pat numatyta, kad gydytojas taiko infekcijų kontrolės priemones, profilaktines priemones po kontakto su žmogumi, sergančiu ypač pavojinga infekcine liga, diegia vaikams, jų tėvams sveikos gyvensenos idėjas bei kt.
Susiję straipsniai
