Šių metų birželio mėnesį užregistruoti pirmieji šiais metais amebiazės ir toksokarozės atvejai,- praneša Panevėžio visuomenės sveikatos centras. Šiomis ligomis susirgo 2 metų amžiaus Panevėžio miesto gyventojas.
Viena dažniausių pirmuonių sukeliamų ligų yra amebiazė. Tai yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia pirmuonys Entamoeba histolytica. Sergant amebiaze yra pažeidžiama storojo žarnyno gleivinė. Ameboms patekus į kraujo apytakos ratą, jos gali būti nuneštos į kitus organus (kepenis, inkstus, smegenis ir kt.). Negydant amebiazės atsiranda sunkios komplikacijos, kurios gali baigtis mirtimi.
Lietuvoje 2011 metais sergamumas amebiaze siekė 0,11 atvejo/10 000 gyventojų, kur buvo užregistruoti 36 susirgimai. Paskutinieji amebiazės atvejai Panevėžio apskrityje buvo registruoti 2009 metais (1 atvejis).
Žmogus amebiaze užsikrečia amebų cistoms per burną patekus į virškinimo traktą. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra fekalinis – oralinis kelias. Infekcija perduodama per užterštą amebų cistomis maistą, vandenį, rankas, namų apyvokos daiktus. Mechaniškai cistas gali pernešti įvairūs vabzdžiai (musės, tarakonai ir kt.).
Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Dirvožemyje toksokarų kiaušinėliai bręsta, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Daugeliu atvejų liga praeina be simptomų, tačiau gali pakilti temperatūra, atsirasti sausas kosulys, dusulys. Kartais vargina pilvo skausmai, ligonį gali pykinti, išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis.
2011 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 47 toksokarozės atvejai, tuo tarpu Panevėžio apskrityje – 1 susirgimas toksokaroze.
Siekiant išvengti užsikrėtimo pirmuonių ar parazitų sukeltų ligų, Centro specialistai rekomenduoja rūpestingai laikytis higienos. Tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko ar turėjus sąlytį su viduriuojančiais gyvūnais. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių. Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo žmonių ir gyvulių išmatomis. Negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Vengti tiesioginio kontakto su gyvūnų išmatomis. Reguliariai valyti patalpas, kur vaikštinėja keturkojai. Taip pat svarbu nevesti viduriuojančių vaikų į ugdymo įstaigas.