Ar valdoma medikų Lietuva būtų buvusi sveikesnė?(6)

Politikas gydytojas – vienas patraukliausių Lietuvos rinkėjui kandidatų tiek į savivaldą, tiek į Seimą. Na, jei ir ne patraukliausias, bet bent jau labiausiai pažįstamas ir savas. Ne atsitiktinai Hipokrato priesaikos davėjų netrūksta nei savivaldybių tarybose, nei Seime. Tiesa, pačių medikų nuomone, politikoje kolegų galėtų būti ir daugiau. 

Reklama

Lietuvą turėjo valdyti gydytojai?

Lietuvos centro partijos pirmininko pavaduotojas psichofiziologas Albinas Stankus, ne vieną kadenciją dirbantis Palangos miesto taryboje, įsitikinęs, kad jei šalies atgimimo laikotarpiu į politiką būtų pasukę gerokai daugiau jo kolegų gydytojų, šiandien Lietuva galėtų didžiuotis daug labiau pažengusia sveikatos apsaugos sistema. Portalo pašnekovas įsitikinęs, kad atitinkamos profesijos atstovai, valdydami šalį, pasuka ją jiems aktualiausia linkme. „Juk nuo valstybės atkūrimo Lietuvoje dominavo pramonininkai – Algirdas Brazauskas, Bronislovas Lubys ir kiti. Tad jie ir formavo pramonės vystymąsi, kolegijų steigimą, o universitetai buvo nuskurdinti – juk pramonei reikėjo darbininkų, - kalbėjo A. Stankus. – O jeigu gydytojų būtų buvę dauguma, tikrai turėtume stiprią sveikatos apsaugą. Juk viską lemia bendra dvasia – negalima to nuneigti. Dabar viską Lietuvoje užgožė kelių statyba, tam išleisti milijardai, o juk mūsų tauta gabiausia intelektinėje srityje. Išteklių gamybai mes neturime pakankamai. Taigi, gydytojai turi dalyvauti politikoje“.

Būdamas gydytojas A. Stankus sako keliąs įvairias sveikatos apsaugos problemas. Viena jam ypač neduodanti ramybės – sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų paslaugų santykių reglamentavimas. „Vieni teikia paslaugas, kiti jas gauna. Įstaigoms skiriami milžiniški pinigai, bet pacientas neturi jokios apskaitos, kiek konkreti jam suteikta paslauga kainavo, tad tokiu būdu plaunami milžiniški pinigai“, - kalbėjo politikas. Tiesa, kol kas jo pastangos pasiekti pokyčių šioje srityje bevaisės.

Vis dėlto portalo pašnekovas nenutyli, jog yra gydytojų, kurie veržiasi į politiką, pamiršę rūpestį kitais ir susirūpinę tik savimi. Psichofiziologo teigimu, konkreti profesija, net ir, atrodytų, tokia kilni, kaip mediko, anaiptol nepaverčia žmogaus labiau pilietišku. Palangiškis netgi prisiminė, kaip prieš daugelį metų susilaukė kolegų nemalonės vien todėl, kad siekė tuomečiame Palangoje įsikūrusiame Kauno medicinos universiteto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – autorės pastaba) psichofiziologijos ir reabilitacijos institute išsaugoti vietos mokslinę bazę. „Buvau net iškviestas į Kauno kolegiją ir turėjau kelias valandas aiškintis, kodėl tą problemą iškėliau Seimo pirmininkui. Kai po „tardymo“ manęs paklausė, ar turiu dar ką pasakyti, atsakiau: „Kuo aukštesnis žmogaus profesinis išsilavinimas, tuo žemesnis – pilietinis“. Taip pat galvoju ir dabar. Galbūt taip yra todėl, kad besigilindamas į profesiją žmogus nebeturi laiko kitiems interesams“, - mintimis dalijosi politikas. Beje, jo nuomone, pasirenkant aukštus politinius postus tektų atsisveikinti su savo profesija. „Aš būsiu gydytojas iki gyvenimo galo, todėl kai ko atsisakiau. O pažiūrėkime į Vytenį Andriukaitį. Jis jau seniai pamiršo, kad yra medikas. Juozas Olekas – irgi nebe gydytojas, juk gydytojo kvalifikacija prarandama per penkerius metus“, - sakė A. Stankus.

„Sveikatos apsaugos sistema bloga? Tai melas!”

Į Vytenį Povilą Andriukaitį „Vakarų Lietuvos medicina“ nusprendė ne tik pažiūrėti, bet ir pašnekinti. Pasirodo, kardiochirurgo profesiją kadaise įgijęs socialdemokratas visai nepamiršo, kad yra gydytojas. Priešingai, tvirtino ir į politiką pasukęs sekdamas iškilių šalies gydytojų pavyzdžiu – Vinco Kudirkos, Kazio Griniaus, Jono Bagdono, Prano Mažylio ir kt. „Žavėjausi visuomeninio sąjūdžio dalyviais, kurie iš esmės buvo dviejų profesijų – gydytojų ir kunigų. Mane traukė gydytojai, - kalbėjo Seimo narys. – Net ir studijuodamas mačiau klasikinius kairiuosius, kurie buvo komunistinio režimo priešininkai – amžinatilsį daktarą Vladą Lašą, daktarą Antaną Purėną“.

Ar politikas sutinka, kad gydytojui apskritai lengviau prasimušti į politiką, juk jis turi daug glaudesnį santykį su rinkėjais-pacientais? „Čia yra dalis tiesos. Tačiau dabar kalbama apie politiką, kaip apie visuomeninę veiklą, o 1989 m., kai kūrėme „Sąjūdį“, socialdemokratų partiją, Lietuvos gydytojų sąjungą, kalbėjome apie tėvynės rūpesčius. Aš turiu tris profesijas – gydytojo, istoriko ir nemenką teisininko išsilavinimą. Mėgstu sakyti, kad būdamas gydytojas turiu teisę gydyti žmones, istorikas – visuomenę. Kaip gydytojas rašau receptą asmeniui, kaip politikas – įstatymą visuomenei. Gydytojo profesija politikoje padeda komunikuoti su žmonėmis, matyti giliau“.

V. P. Andriukaitis, paklaustas, ar būdamas politikoje kreipė didesnį dėmesį sveikatos apsaugai, pažėrė šioje srityje nuveiktų darbų sąrašą: jis – vienas iš Lietuvos sveikatos apsaugos koncepcijos autorių, dalyvavo aštuoniolikoje įvairių darbo grupių, rengiant bazinę sveikatos teisės sistemą.

Ką politikas atsakytų skeptikams, kurie nuolat kritikuoja dabartinę Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą? „Mes gyvename demokratinėje valstybėje – vadinasi, nuolat viską reikia tobulinti. Bet ką konkrečiai ir kokia kryptimi? Ką toje vietoje padaryti geriau? Niekas nieko neatsako, bet visi tik tauškia. Apskritai Lietuvoje daug niektauzų. Jie sako: „Nuo tarybinių laikų Lietuvos sveikatos sistemoje niekas nepasikeitė“. Melas! “Nuo tarybinių laikų niekas nepasikeitė šalies ekonomikoje ir ūkyje“. Melas! Jei nebūtume pasiekę pažangos, nebūtume įstoję nei į NATO, nei į Europos Sąjungą. Konsultuoju Kirgiziją, tai kas ten dabar dedasi! Esame labai labai toli nuo jos. Bet žiūrint su kuo lyginsimės. Nuo skandinavų, be abejo, smarkiai atsiliekame”.

Tačiau pirmam portalo pašnekovui V. P. Andriukaitis pritarė, kad lietuviškoje politikoje gydytojų reikia daugiau. “Nes mes arčiau žmonių, suprantame jų rūpesčius. Humaniškumas – mūsų profesijos pagrindas”, - paaiškino. O ar rinkėjams yra kokios nors naudos iš šiandien Seime dirbančių ir iki šio dirbusių medikų? “Daktaras Audrius Butkevičius – buvęs Krašto apsaugos ministras, Juozas Olekas – pirmasis Sveikatos apsaugos ministras, Krašto apsaugos ministras, paskui vėl – Sveikatos, Rasa Rastauskienė-Juknevičienė – ilgai esanti visuomeninėje veikloje, Antanas Matulas – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, aktyviai kovojantis prieš alkoholio ir tabako pramonę. Manau, galima didžiuotis šių gydytojų darbais politikoje”, - savo vertinimu pasidalijo pašnekovas.

Gydytojus ministrus labiausiai kritikuoja

Tiesa, Vyriausios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko pastebėjimu, SAM ministrai, turintys mediko išsilavinimą, gal ir keista, bet sulaukdavę daugiausiai kritikos. Tačiau rinkėjų akyse, pasak Z. Vaigausko, žinomi gydytojai turi autoritetą. Turbūt neveltui iš141 Seimo nario keliasdešimčiai jų Seimo nario priesaika yra antroji po Hipokrato.

Netrūksta gydytojų ir miesto savivaldybių tarybose. Praėjusią kadenciją medikų skaičiumi itin išsiskyrė Palangos savivaldybė, turėjusi net 5 gydytojus. Vienas iš jų yra stojęs ir prie miesto vairo. Net dvi kadencijas miestui vadovavo ir mažeikiškis konservatorius Vilhelmas Džiugelis, į mero kėdę sėdęs tiesiai nuo Mažeikių ligoninės vadovo. Kaip vėliau paaiškėjo - ne veltui. Šiandien regioninė Mažeikių ligoninė – viena iš tokį statusą turinčių

devynių šalyje. V. Džiugelis neslepia manąs, jog tai jo miestui – didžiulis pasiekimas. “Ir apskritai sveikatos apsauga – visada man artima sritis, - sako šiandien miesto Tarybos nario pareigas einantis medikas. – O mano profesija, manau, man netgi padėjo būnant meru. Užimti tokias pareigas yra labai sunku – tai gali suprasti tik kitas meras. Žmonės nelabai pastebi gerus dalykus, kritikuoja. Aš niekada neturėjau daugumos taryboje, nuolat tekdavo koalicijas apibėgti. Vos tik išeinu atostogų – tuoj mane verčia. Ir taip visus aštuonerius metus“.

Tačiau pasiguodęs dėl streso, patirto esant aukščiausioje miesto valdžioje, gydytojas neištvėrė ir nepasidžiaugęs: „Šiandien Mažeikių sveikatos apsauga yra aukštumoje“. Beje, šiandien šio miesto taryboje V. Džiugelis – ne vienintelis medikas. Jų – trys, kaip ir Klaipėdos rajono savivaldybėje. Viena iš šios tarybos narių – chirurgė Vida Ronkaitytė – sako į politiką pasukusi tik prieš porą metų, pastūmėta nepriimtinos sveikatos reformos. Tada Gargždų ligoninei grėsė būti prijungtai prie Klaipėdos jūrininkų. „Gal kuo nors padėsiu savo pacientams?“ – tokių minčių tada buvo vedina medikė, taip pat atstovaujanti konservatorius. Savivaldybė pasipriešino šiam žingsniui, nes jos valia buvo lemiama. Be abejo, V. Ronkaitytė, būdama ligoninės darbuotoja kartu su dar viena kolege, turėjo įtikinti Tarybos narius šiam žingsniui nepritarti.

Chirurgė ir toliau nesnaudė savivaldoje. Nuo šių metų sausio 1 d. Valstybinę ligonių kasą nutraukus finansavimą rajonų ligoninių traumatologiniams punktams, gydytoja išsireikalavo, kad rajono savivaldybė skirtų 50 tūkst. Lt šioms paslaugoms šalia pacientų išlaikyti. Tiesa, sujudus visoms šalies regioninėms ligoninėms po poros savaičių SAM vėl atnaujins finansavimą. Tačiau už tą 50 tūkst. Lt V. Ronkaitytė kritikos iš miesto tarybos opozicijos sulaukianti dar iki šiol.

Opozicija verslui 

Nemažas būrelis gydytojų susibūręs ir Šiaulių miesto savivaldoje. Tiesa, „Vakarų Lietuvos medicinos“ šnekintas vienas iš jų, plastikos chirurgas Gintaras Karalevičius (Liberalų ir centro sąjunga), miesto tarybos nario darbo net nevadina politika: „Mes susiduriame ne su politinėmis, o su ūkinėmis problemomis. Įstatymus kuria Seimas, o mes tesame jų vykdytojai“.

Medicininis išsilavinimas savivaldoje, pasak chirurgo, labai praverčia: „Esame įpratę stebėti ligas, tad ir įvairias problemas apžvelgiame plačiau. Visa tai suteikė mokslas. Gydytoju dirbu 25 metus, o mūsų laikais nebuvo magnetinių rezonansų ir kitų technologijų, todėl studijų metu buvo labai lavinamas analitinis mąstymas“.

Paprašytas paminėti konkrečius darbus miesto taryboje G. Karalevičius užsiminė apie planus prie Pirminės asmens sveikatos centro prijungti Odontologijos kliniką. Tam kartu su kolegomis pavyko pasipriešinti. „Mūsų taryboje visi gydytojai esame iš skirtingų partijų, bet svarstant sveikatos apsaugos problemas, įsijungia medikų jungikliai ir susivienijame, - sakė politikas. – Tampame opozicija verslui“.

Didžiojoje politikoje šiaulietis irgi pasigenda daugiau kolegų gydytojų. „Daugiau medikų turėtų įsitraukti į pagrindinių įstatymų kūrimą. Ir Sveikatos apsaugos ministerijai, manau, turėtų vadovauti medikas“, - kalbėjo G. Karalevičius.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt