Alzheimerio ligos požymiai dažnai palaikomi senėjimo pasekme

Senyvo amžiaus žmonių rykšte vadinamą Alzheimerio ligą, naikinančią atmintį ir protinius sugebėjimus, galima suvaldyti, jei ji diagnozuojama dar ankstyvojoje stadijoje, tačiau Lietuvoje taip nutinka retai, teigia specialistai. To priežastis - sergančiųjų artimieji ligos požymius laiko senėjimo pasekme. Rugsėjo 21-ąją pažymimą tarptautinę Alzheimerio ligos dieną, specialistai atkreipia dėmesį į tai, kaip atpažinti klastingos ligos užuomazgas.

Anot Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacijos (AGĮA) prezidento Edmundo Jonyno-Koževnikovo, senatvei būdinga daug stresą sukeliančių faktorių, kurie gali pabloginti psichikos sveikatą, tačiau reikia skirti, kur yra natūralaus senėjimo pasekmės, o kur senatvinė demencija, sukelta Alzheimerio ligos.

„Pavyzdžiui, atminties netekimas natūraliai senstant pasireiškia gan retai, užmirštamos tik detalės, o ne įvykiai, taip pat sveikiems žmonėms padeda atmintinės. Tuo tarpu sergant yra kitaip - suprastėja orientacija laike ir erdvėje, netenkama trumpalaikės atminties, sunkiai vykdomos elementariausios užduotys, labai staigiai kinta žmogaus elgesys ir nuotaika“, - pažymėjo E. Jonynas-Koževnikovas.

Pasak vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, sunerimti senyvo amžiaus žmogaus artimiesiems reikėtų jau tuomet, kai jam sutrinka trumpalaikė atmintis, pavyzdžiui, kai tampa sunku įsiminti vardus, arba kai žmogus sunkiai vykdo įprastas užduotis, jam sudėtinga naudotis buitiniais prietaisais, nesugeba užrakinti durų, pamiršta įprastų daiktų pavadinimus ir pan. Ankstyvosios stadijos Alzheimerio ligos požymiai taip pat yra impulsyvumas, dirglumas, nemotyvuotas pyktis.

„Kaip ir daugelio ligų atveju, labai svarbu Alzeimerio ligą aptikti dar ankstyvojoje stadijoje, tuomet lengviau ją valdyti, galima efektyviau padėti pacientui, juoab, žinant, kad mokslas sparčiai žengia į priekį ir atranda vis naujus metodus šiai ligai gydyti. Žinoma, tuomet lengviau tampa ir ligonio artimiesiems, kuriems šiaip tenka didžiulis kantrybės išbandymas. Verta pastebėti, kad riziką susirgti Alzheimerio liga šiais laikais turi net penkiasdešimtmečiai, tad budriems reikėtų būti jau nuo tokio amžiaus“, - sakė vaistininkė.

G. Krikščiūnienė pridūrė, kad vyresniame amžiuje vertėtų skirti daugiau dėmesio ligos prevencijai. „Įrodyta, kad atitolinti senatvinę demenciją padeda fizinis aktyvumas, patartina vaikščioti ne mažiau kaip po 10 minučių arba nueiti ne mažiau kaip vieną kilometrą tris kartus per dieną. Taip pat naudingi mąstymo pratimai, protinė veikla, socialinis bendravimas. Taigi vyresnio amžiaus žmonėms patartina neužsisklęsti savyje. Kalbant apie mitybą, svarbu gauti pakankamai vitaminų E, C, B6 ir folinės rūgšties, erdvinę atmintį taip pat gali pagerinti saikingas kofeino vartojimas“, - teigė vaistininkė.

Alzheimerio liga yra viena iš labiausiai paplitusių silpnaprotystės formų, pažeidžianti smegenis ir pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų susilpnėjimu. Sergamumas demencija užima 4 vietą po onkologinių susirgimų. Sergant demencija, Alzheimerio liga nustatoma dažniausiai. Šiuo metu Lietuvoje Alzheimerio liga serga apie 40 tūkst. gyventojų, pasaulyje šis skaičius siekia apie 40 mln. Prognozuojama, kad po 20 metų sergančiųjų skaičius padvigubės.

10 ankstyvų demencijos simptomų

Netenkama trumpalaikės atminties (vardų įsiminimo sutrikimas).

Sunkiai vykdomos elementarios užduotys (neužsega sagos, neužrakina spynos ir t.t.)

Trūksta apsisprendimo.

Sutrinka kalba (neaiškus sakinys, netikslūs žodžiai).

Nesiorientuojama laike ir vietoje

Sutrinka abstraktus mąstymas (nesuvokia laikrodžio, pinigų, čekių prasmės).

Pakinta įpročiai (maišo daiktų vietas: į šaldytuvą deda piniginę, raktus).

Pakinta elgesys ir nuotaika (staigi ramybės ir „audros“ kaita ).

Sutrinka asmenybė (smulkmeniškumas, baimingumas, konfūzijos, paranoja).

Trūksta iniciatyvos (sutrinka veikla, nesupranta žodžių „stok“ ir „eik“ prasmės).